Dievas pagauna Joną  –  2020.10.02

Imkite mane ir meskite į jūrą!
Jonos 1, 12

Štai Jona, užuot keliavęs į Ninevę, kaip kad jam liepė Dievas, buvo kelyje į pasaulio kraštą. Kai laivas pajudėjo, Jona patenkintas paglostė sau barzdą ir pagalvojo, na štai, pagaliau gerai išėjo. – Tada atsigulė kajutėje ir užmigo. Tačiau Viešpats nebuvo kvailas. JIS leido prasidėti galingai audrai, ir laivas patyrė sunkumų. Jūreiviams pasidarė baisu ir kiekvienas šaukėsi savo dievo, kokį pažinojo. Jie netgi krovinį išmetė į jūrą, kad tik taptų lengvesni. Bet vis dėlto šitai nieko nepadėjo, audra tik stiprėjo. Kapitonas nuėjo pas Joną, nes turėjo jį pažadinti: Kelkis, šaukis savo Dievo, galbūt tavo Dievas mus išgelbės! – Jūreiviai netgi metė burtus, kad pamatytų, kuris čia kaltas ir burtas iškrito Jonai. Tada jūreiviai viską ir suprato, nes Jona buvo jiems pasakojęs, kad bėga nuo savojo Dievo. Jie pradėjo bijoti šio didžiojo Dievo. Ir paklausė Jonos: Ką mes turėtume su tavimi daryti? Jūra vis labiau šėlsta, o tu esi dėl to kaltas! Tavo Dievas visiems mums leis jūroje nuskęsti…. Ne, tarė Jona, meskite mane į jūrą, kad jūsų būtų pasigailėta! Jūreiviai irklavo iš visų jėgų, tačiau tai nieko nepadėjo, jūra tapo dar stipresnė. Jie šaukėsi Dievo, Viešpaties, pažadėjo JAM visa įmanoma. Atleisk mums, kad praliejame nekaltą kraują, nepriskaityk mums jo! – Ir įmetė Joną į jūrą. Vėjas iškart nustojo pūtęs ir bangos nurimo. Vyrai labai išsigando šio galingo Dievo, atnešė JAM auką ir atliko daugelį įžadų.
Kartais taip jau yra, kad mes nesiklausome Dievo. Ir kai mums nesiseka, paprastai tiksliai žinome, ką turėjome padaryti, ir tiek laiko atidėliojome. Mes atsisakėme JAM paklusti; – ir štai mums einasi prastai. Prašau, susiruošk dabar, sutvarkyk šį dalyką, kad ir kiek tai kainuotų! Tik tuomet tu ir vėl atrasi ramybę. Jeigu bėgi nuo Dievo, o JIS tau atsiunčia audrą, tada laikykis ir pagaliau atsiduok savajam Dievui, pasitikėk JUO, JIS visa padarys gerai. Visa garbė tepriklauso JAM ir leisk JAM būti savo Viešpačiu. Tada viskas susitvarkys.

Dėkoju, Jėzau, kad Tu atleidi visas kaltes. Bet kuomet mes neateiname pas Tave ir toliau puoselėjane savo neteisybę, Tu nieko negali mums padaryti. Viešpatie, atleisk!! Padėk man sutvarkyti savo reikalus!! Viešpatie, būk mano Karalius ir Viešpats, noriu priklausyti Tau!!

Užtarimo malda: Deja, Andrius mirė. Viešpats manė, kad jam geriau bus danguje. JIS labai labai myli Andrių, visai kaip Lozorių. Melskimės už jo mamą ir šeimą, kad Jėzus paguostų juos. Jokia paguoda nepaliečia giliau nei Dievo paguoda. – Dėkoju už jūsų užtarimo maldas!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*