O man gera būti arti Dievo;
prisiglaudžiau pas Viešpatį DIEVĄ,
kad apsakyčiau visus jo darbus.
Psalmė 73, 28
Poetas žiūri į žmones ir ima svarstyti. Jam nekaip sekasi, nes jis laikosi Dievo įsakymų. O nedorėliams, pagyrūnams ir kitiems sekasi nuostabiai. Jie aptekę lašiniais ir nutukę, sako jis.
Jie nuolat švenčia, meluoja, apgaudinėja ir vis turtėja. Žmonės juos giria, nes šiems sekasi. O jis? Jis turi tik sudžiūvusios duonos kriaukšlę ir vandens, nors ir kliaunasi Dievu.
Taip svarstydamas žmogus ima sirgti depresija – nejaugi veltui gyventa? Ar žmonės teisingai juokiasi iš jo, kvailio?
Tuomet žmogus įėjo į Dievo šventovę, tylėdamas atėjo į Jo akivaizdą. Ten jis suprato, kaip viskas yra iš tikrųjų. Dievo akivaizdoje žmogus pamatė, kaip turtingieji ir kilmingieji, aferistai ir didvyriai ritasi į bedugnę. Šiandien – didžiavyriai, o rytoj staiga, be jokio perspėjimo jie nužengs į kapą. Ir tada šie didžiavyriai susidurs su tikrove, stos prieš Visagalį Teisėją, kurio neįmanoma papirkti. Šie žmonės supras, kad prasilenkė su tuo, kas svarbiausia. Supras, kaip baisiai klydo, kokia apgaule tikėjo. Pinigai dar ne viskas! Bet su Dievu mes turime viską – viską, ko mums reikia!
Nežiūrėkite į tuos, kuriems čia, gyvenime, puikiai sekasi. Nepavydėkite. Ar nematote, kas dedasi jų sapnuose naktį? Ar žinote, kaip jie kenčia? Turtas yra tik fasadas, mes nematome už jo slypinčios kančios.
Poetas Dievo akivaizdoje randa ramybę. Nes prieš Jį žmogus pamato, kad viskas turi prasmę ir tikslą. Jis pamato, kaip Dievas rankoje laiko visus siūlelius ir niekas nevyksta be Jo valios. Iš siūlų raizginio, kurį matome, Jo rankos nupina gražų raštą. Mūsų gyvenimas bus sėkmingas Jo akivaizdoje. Tik Jo akivaizdoje yra dangiškas poilsis ir džiaugsmas, mums reikalinga paguoda. Dievo artume mes gauname naujos drąsos, vilties, naują požiūrį.
Nuostabu gyventi ir mirti su Juo. Dabar mes esame šalia Jo, o vėliau būsime neatskiriami. Tada psieksime savo ilgesio tikslą, kiekvienas mūsų skausmas bus nuramintas.
Ačiū, Jėzau, su Tavimi gyvenimas turi prasmę ir tikslą. Taip, gyvenime mes ne tik puotaujame ir linksminamės, bet ir rimtai kovojame. Bet mes visuomet kovojame su Tavimi ir tai padeda sielai. Tik Tavo artume mano nerami širdis randa poilsį.
Užtarimo malda: Andriaus būklė nepakito. Jis be sąmonės, didelė smegenų dalis mirė. Jo mama meldžiasi: tebūnie Viešpaties valia. Taip, JIS žino, kas mums geriausia, tai ir turi įvykti. Lai Jo paguoda apgaubia Andriaus mamą.