Jėzus sako:
O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.
Evangelija pagal Matą 7, 14
Nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių …… (Eil. 13)
Kai kurie žmonės nemėgsta priiminėti sprendimų. Jie paprasčiausiai lieka ten, kur yra. Tada jie esa didžiulėje minioje ir lieka nepastebimi. Bet tokiu atveju tu nenusistatai savo kelio, nei savo tikslo. Tu paprasčiausiai plauki pasroviui.
Jėzus mano, kad mes turime būti aktyvūs, jeigi norime eiti keliu į gyvenimą, keliu į dangų, keliu pas Dievą. Tam reikia tokio sprendimo: Be manęs! Eikite visi, kur tik norite; – aš neisiu. Aš eisiu savo keliu. Aš noriu pas Jėzų. Dievas man yra svarbus. Noriu gyventi JAM.
Ir kai tik tu priimsi šitą sprendimą, nuolat turėsi vis iš naujo nuspręsti, ar pasilieki šiame kelyje, ar ir vėl eini kartu su mase. Truputis melo? Nieko tokio, taip daro kiekvienas! – Truputis svetimos nuosavybės? Nieko tokio, visi taip daro! Tai kieno vaikas tu tuomet esi? Kas yra melo tėvas, o kas yra kelias, tiesa ir gyvenimas?
Durys į gyvenimą ankštos. Su visu savo bagažu nepralįsi. Jį reikia iš anksto išsikrauti, visą bereikalingą naštą, visas kaltes, visus rūpesčius…… visa tai nuo tavęs nuims Jėzus, tam, kad tu nevaržomas galėtum eiti siauru, stačiu keliu. Kelias yra siauras. Nėra vietos piknikui. Nėra kur išsisukti iš kelio ar jį palikti. Gerai pagalvok!
Bet tikslas visa sutvarko: mes priklausome Jėzui, mes turime asmeninį priėjimą prie dangiškojo Tėvo, kaltės atleistos, Šventoji Dvasia mus veda, mes esame naujas kūrinys, kupinas džiaugsmo bei ramybės. JIS gyvena mumyse, kokia tai privilegija!
Jėzus mirė ant kryžiaus dėl manęs. JIS atidavė viską, net ir Savo gyvenimą. Argi aš turėčiau JAM atiduoti mažiau? Ar turėčiau sau ką nors pasilikti? Ar turėtų kas nors būti man svarbesnis už Jėzų?
Jėzau, noriu sekti Tavimi, net kai vartai ankšti, o kelias siauras. Žinau, Tu neši mane, kai būna sunku. Ir Tu visada šalia, kol aš einu Tavuoju keliu. Kaip gerai būti kartu su Tavimi!!