„Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: Mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats. Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.“
Laiškas romiečiams 12, 17-21
Pasididžiavimas, savanaudiškumas ir nerami, pykčio kupina širdis, priveda prie konfliktų. Tokie žmonės gyvena beatodairiškai ir skaudina kitus. Jėzus nori, kad ginčo metu elgtumėmės taip, kaip Jis. Jis meldėsi už Savo priešus ir kankintojus, net ir tuomet, kai Jį nekaltą prikalė prie kryžiaus. Jeigu mes nekerštaujame, tai jau yra didelė pažanga! Keršto metu sąmoningai siekiama blogio kitam. O Jėzus, dėl mūsų pačių sąžinės tyrumo, visiškai nenori kad tokie ginčai tęstųsi. Tik atleidimas gali nutraukti visus ginčus. O tuomet reikėtų žengti ir pirmąjį žingsnį susitaikymo link, bei linkėti kitam viso ko geriausio. Net tokių situacijų, kuriose buvome neteisingai kažkuo apkaltinti ar įskaudinti, geriau nepriminti ir susitaikant neprikišti. Tai vadinama „mirtimi sau“. Žinoma, toks kelias mums iš prigimties atrodo sudėtingas. Bet mūsų senoji prigimtis turėtų būti palaidota ir mumyse turėtų pradėti vyrauti Jėzaus prigimtis!
Dievui yra labai svarbu, kaip kiti žmonės elgiasi su mumis ir kaip mes elgiamės su kitais. JIS nuolat laiko Savo ranką virš mūsų, kad mums niekas nepakenktų. Jis leidžia daug kam įvykti; galbūt, norėdamas mus išauklėtų, galbūt, kad per tai įtikėtų kiti žmonės. Bet Jis pažadėjo, kad atlygins kiekvieną mūsų patirtą skriaudą.
Kiekvieno ginčo metu svarbiausia, kiek mes sugebame pasitikėti Jėzumi. Ar iš tiesų visos vadelės yra Jo rankose ar mums reikia mūsų pačių pagalbos?
JIS pažadėjo: Aš esu su Tavimi! Aš remsiu Tave savo teisumo dešine ir išgelbėsiu Tave iš bet kokios bėdos!
Dėkoju, Jėzau, kad Tu esi šalia! Tu nepalieki ir nepamiršti manęs. Net ir ginčo metu man nereikia kerštauti, nes visus rūpesčius galiu atnešti Tau. Tu rūpiniesi manimi. Aš noriu atleisti savo priešui ir linkėti bei daryti jam tik gera. Padėk man tai įgyvendinti! Dėkoju už tą giliai širdyje esančią taiką, kurią dovanoji man net didžiausio ginčo metu.