Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.
Evangelija pagal Morkų 16, 15
Taip parašyta Biblijoje, taigi mes nieko negalime padaryti. Mieliau likime namuose ir sėdėkime ant sofos. O Evangeliją skelbkime bažnyčioje bei laukime žmonių, kurie norėtų jos klausytis….
Ne, taip apaštalų darbuose neparašyta! Jie iš tikrųjų išsiruošė į kelią. O kadangi pradžioje jie nenorėjo skubėti, o patogiai įsitaisė Jeruzalėje, prasidėjo persekiojimai ir pirmieji krikščionys pasklido po visą pasaulį. Taip buvo tęsiamas Evangelijos kelias.
Visi krikščionys buvo kaip misionieriai, Jėzaus liudytojai. Evangelijos kelias Romoje jau kurį laiką, dar prieš Pauliui ten atvykstant, buvo prasidėjęs. Maždaug per vienerius metus ji pasiekė visą žinomą pasaulį, krikščionių atsirado visur. Kai Paulius atvyko į vieną iš graikiškų miestų, jo priešininkai sakė: štai ir čia atvyko žmonės, kurie jaudina visą žemės rutulį…..
Daugelis krikščionių nebuvo pamokslininkai. Jie buvo tiesiog liudytojai ir maldininkai. Bet Jėzui to visiškai pakako, nes JIS sustiprindavo ju silpnus žodžius ir veiksmus ženklais bei stebuklais. Kuomet aš dar nebuvau krikščionis, joks pamokslas negalėjo priversti tikėti, tai atrodė pernelyg juokinga. Ką ten tokio pasakė! Tuo iš tikrųjų negalėjai patikėti. – Bet Dievas dirbo su mano širdimi, aš ieškojau ir suradau JĮ. Šįvakar pasakojau savo sūnui apie tai, kas man padarė itin stiprų įspūdį. Tai tebuvo „tik” smulkmena, bet ji daug turėjo savyje. Su jaunimo grupe leidomės į dviračių turą. Pasiekę tikslą pasistatėme dviračius, juos prirakinome ir džiaugsmingai leidome laiką. Kuomet jau norėjome traukti namo, viena mergina nerado rakto nuo savo dviračio. Pusę valandos ieškojome mažo raktelio aukštoje žolėje, jokių šansų. Tuomet grupės vadovas pasiūlė pasimelsti. Kaip kitaip padėti jis nebežinojo. Nuostabą kelia tai, kad vadovui dar neužbaigus maldos, raktas buvo surastas žolėje. Taip, toks mažas raktelis, bet Dievas išgirdo. Tada aš pastebėjau, kaip labai Dievas domisi mūsų „smulkmenomis” ir išmokau pasitikėjimo. – Šitos pamokos niekada neužmiršau. Ji suformavo vieną iš mano tikėjimo ir santykių su Jėzumi pagrindų: JIS mane myli!
Ko negalėjo padaryti pamokslai, padarė mažas raktelis.
Tokia turi būti mūsų evangelizacija: ypatingi išgyvenimai su Jėzumi! Būk drąsus melsdamasis su žmonėmis! Papasakok, ką patyrei su Jėzumi! Rezultatus palik Jėzui, – tau tereikia melstis.
Dėkoju Jėzau, už tai, kad laikaisi Savo žodžio. Tu sustiprini mūsų liudijimą ir mūsų maldą. Tu pats juk nori, kad žmonės įtikėtų. Tu iš tikrųjų esi nuostabus!!!