Bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
Evangelija pagal Luką 18, 39
Ar žinote Jericho neregio istoriją? Jis sėdėjo gatvėje elgetaudamas, nes negalėjo dirbti. Gatve žingsniavo šimtai, ne, tūkstančiai žmonių, kurie džiaugėsi Jėzaus įžengimu į miestą. Neregys paklausė, kas vyksta, ir jie atsakė: „Ateina Gelbėtojas!“ Tada jis pradėjo rėkti: „Viešpatie, pasigailėk manęs!!!“ Neregys šaukė vis garsiau. Žmonės nenorėjo girdėti jo riksmo, tai visus labai trikdė. Žmonės netgi grasino neregiui. Bet jis dar garsiau sušuko: „Viešpatie, pasigailėk!!!“ Ir staiga Jėzus sustojo: „Kas tai? Pagalbos šauksmas? Kas čia rėkia? Atneškite jį čia!“ Iškilmės, gera atmosfera ir pamaldumo nuotaika baigėsi. Akląjį atnešė pas Jėzų ir šis paklausė: „Ko tu nori?“ – „Viešpatie, kad praregėčiau!!!“ – „Regėk! – tarė Jėzus. – Tavo tikėjimas išgelbėjo tave!“ – ir neregys iš tikrųjų praregėjo.
Šios istorijos Biblijoje nebūtų, jei aklas žmogus nebūtų pasielgęs kaip paprastas krikščionis – nuolankiai. „Viešpatie, aš aklas, bet gerai girdžiu. Esu už tai be be galo dėkingas! Žiūrėk, galiu judinti visus pirštus, girdžiu, kalbu ir užuodžiu, aleliuja, ko aš daugiau noriu? Net jei esu truputį aklas, Tu gali manimi pasirūpinti. Ko dar galėčiau norėti? Aš esu laaabai dėkingas, Viešpatie!!!“
Jei aklas žmogus būtų buvęs toks „nuolankus“, jo istorijos Biblijoje nebūtų. Taip pat ir Zachiejaus, kuris įlipo į medį, kad pamatytų Jėzų. Arba moters, patepusios Jėzaus kojas aliejais, arba…
Jėzus kitaip supranta nuolankumą. Visų pirma, Tu Jam esi pats svarbiausias žmogus. Niekas kitas nėra svarbesnis už tave! Suprask tai prieš pasinerdamas į netikrą nuolankumą.
Mes galime būti išties nuolankūs tik todėl, kad esame Jam svarbiausi pasaulyje. Lygiai taip, kaip Jis minioje pamatė neregį, kaip medyje pamatė Zachiejų, taip ir Tu esi tas, kuriam skirta Jo meilė! Ir todėl, kai Jis ateis, pasakyk Jam savo poreikius! Jėzus nori, kad juos Jam pasakytum, kad Jis galėtų juos atsakyti. Nereikia melagingo nuolankumo, antraip niekada nepatirsi stebuklo!
Neseniai turėjome vieną mielą viešnią, kuri skundėsi nugaros skausmais. Aš pasakiau, kad galime už ją pasimelsti, tačiau moteris pasakė, kad ji nėra tokia svarbi, jau priprato prie skausmo ir gali jį ištverti. Pabandžiau dar kelis kartus užduoti įvairių klausimų. Bet ji nenorėjo dėmesio, nenorėjo ir maldos. Jei neregys būtų buvęs toks pat nuolankus kaip ši moteris, Biblijoje pasakojimo apie jį nebūtų. Manau, kad moteris praleido nuostabią galimybę pasveikti. Kaip gaila. Ir tai tikrai nebuvo skirta Kristaus šlovei. Labai gaila.
Saugokitės netikro nuolankumo. Tai paralyžiuoja gydančią Dievo ranką! JIS nori mus mylėti ir mums daryti gera!
Ačiū, Jėzau, Tu atėjai, nes mes tau labai svarbūs. Aš esu Tau svarbiausias žmogus! Ačiū, aš negaliu patikėti, kad mane suradai. Tu gerai manimi rūpiniesi, todėl kartais galiu būti tikrai nuolankus. Ačiū!!!