“Gyvename septynias dešimtis metų,
o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias.
Bet tų metų dauguma tik triūsas ir vargas;
jie greitai prabėga, ir mes išskubame.
Sugrįžk, VIEŠPATIE! Kiek ilgai?
Elkis gailestingai su savo tarnais!
Auštant pasotink mus savo gerumu,
kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas.”
Psalmyno 90, 10.13.14
Kartais vaizdų arba pavyzdžių pagalba VIEŠPATS apreiškia mums tam tikrus dalykus. Mūsų gyvenimą galėtume palyginti su 100.000 kilometrų lenktynėmis. Visi dalyviai vairuoja skirtingų markių transporto priemones- vieni BMW sportinį automobilį arba senovišką „vabalą”, kiti Porsche, Volkswagen arba paprasčiausią dviratį. Yra ir tokių, kurie pasirinko arklinius vežimus, rikšas arba triratukus. O kai kurie vairuoja ir tikrąjį Formulę-1 lenktyninį automobilį. Žinoma, pastarieji aplenkia visus ir rodo kelią likusiems. Tačiau lenkiant lėtuosius automobilius jiems iškyla problemų – susidarius spūstims jie negali prasiveržti pirmyn; per daug vienoje vietoje išsirikiavusių lėčiau važiuojančių mašinų. Dėl didelės grūsties ir noro aplenkti kitus, įvyksta daug avarijų. Kai kurios transporto priemonės stovi apgadintos ir nulėkusios nuo kelio. Taip pat ir gražūs sportiniai automobiliai patiria įbrėžimų ir įlenkimų. Ir nesvarbu, kiek kartų prabangūs automobiliai aplenkia lėtesnius, vistiek atsiranda tūkstančiai greitesnių. Jie važiuoja vis pavojingiau ir nepaiso atsargumo taisyklių. Bet koks yra jų tikslas? Koks yra nugalėtojų prizas? To nežino nė vienas.
Laimei, nėra šiose lenktynėse to blogo, kas neišeitų į gerą! Išeitis yra vienas asmuo, Jėzus Kristus. Įsikibę į Jį ir ieškantys Jo apsaugos, bus nukreipti važiuoti kitu maršrutu. Ten visuomet sulaukiama pagalbos. Ten iš tikrųjų yra siekiama tikslo: mūsų dangiškojo pašaukimo. Ten įsikūrę poilsio kampeliai ir restoranai. Ten kiekvienas gauna nugalėtojo prizą: amžinąjį gyvenimą mūsų Dangiškojo Tėvo karalystėje. Tas kelias yra siauras ir ankštas, bet JIS pats pasiruošęs padėti!
Taip gali susiklostyti mūsų gyvenimas; verta pasirinkti tokį kelią ir nešvaistyti laiko veltui. Taigi, atiduodami visa garbę VIEŠPAČIUI, mes laimingi ir džiūgaudami galime eiti JO numatytu keliu.
Būtų klaidinga manyti, kad gyvenime išvengsime „įbrėžimų” ir „įlenkimų“. Svarbiausia ne tai, kaip mūsų automobilis atrodys finišo tiesiojoje, bet tai, kad mes tą tikslą apskritai pasiektume! Nes pasiekus tikslą, mes privalėsime atiduoti savo transporto priemonę, juk sau jos pasilikti negalėsime. Per finišo liniją mes nepersinešime nieko, viskas bus atimta. Nuogi ir basi žengsime tos karalystės link. Bet ten mus pasitiks VIEŠPATS, kuris aprengs mus nauju apdaru ir netgi suteiks mums naują dangaus transporto priemonę, be jokių įbrėžimų ir įlenkimų.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu padedi man žengti per gyvenimą ir lauki manęs prie finišo tiesiosios!! Kiekvieną dieną džiūgauju, nes Tu esi šalia! Tu esi mano Pagalbininkas ir mano Gerasis Ganytojas.