Viešpats kalbėjo Abraomui:
Aš tave laiminsiu…. ir tu būsi palaiminimu.
Pradžios knyga 12, 2
Dievo palaiminimas, kas tai yra iš tikrųjų? Turime savus įsivaizdavimus apie palaiminimus, bet kaip reikėtų tiksliai juos apibūdinti?
Manau, kad palaiminimas yra teigiama Dievo poveikio priemonė mūsų aplinkai ir mums patiems, mūsų kūnams. Prakeiksmas yra neigiama tamsybių poveikio priemonė mūsų aplinkai, mūsų kūnams ir mums patiems. Palaiminimo metu veikia Dievas, tai yra JO malonės ir meilės išveika. Ji daro įtaką viskam, kuo mes užsiimam: namų ruoša, mokslai, darbas, turtas, būstas, mityba… Taip pat mūsų sveikata ir mūsų sielos gerovė. Ir būtent ten nusitaiko kiekvienas prakeiksmas, kad naikintų. Atrodo, kalbama ne apie mūsų sielą, nes ten veikia Šventoji Dvasia, kuri kuria mumyse meilę, džiaugsmą, ramybę ir kitus Dievo charakterio bruožus.
Nuodėmė traukia prie savęs prakeiksmą. Esant silpnam tikėjimui trūksta pasitikėjimo, kad palaiminimas veikia ir liekama įstrigus senajame gyvenime. Štai kaip galima užblokuoti palaiminimą: per nuodėmes ir mažatikystę.
Dievas mielai laimina, nes JIS mus myli. JIS mėgsta mūsų darbą vainikuoti sėkme. JAM patinka atkurti tvarką mūsų kūnuose, net specialiai nepaprašius to padaryti. Taip daugelis patiria išgydymą arba tiesiog nesuserga pasilikdami su Dievu tyloje, maldoje, bendrystėje ir skaitydami Bibliją. JIS veikia!
Visai kaip Dievas nori laiminti mus, ir mumyse turi būti troškimas laiminti savo aplinką. Savo šeimą, kaimynus, draugus ir kolegas darbe. Taip aplink mus susidaro „palaiminimų ratas”. Maldoje turime atiduoti šiuos žmones Dievui ir prašyti JO malonės jiems, pvz., kovoti už tai, kad Dievas atleistų jiems nuodėmes, kad padarytų juos laimingus, kad saugotų juos ir kad jie pažintų Jėzų, pasaulio gelbėtoją.
Dėkoju už Tavo malonę, kuri tvyro virš mano gyvenimo! Jėzau, parodyk, meldžiu tas vietas, kur dar yra kliūčių Tavo palaiminimams ar sričių, kuriose Tu turėtum veikti! Viešpatie, padaryk mane palaiminimu mane supantiems žmonėms, padaryk Tavosios meilės pasiuntiniu! Amen!!