Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: ‘Aš Mesijas!’, ir daugelį suklaidins.
Evangelija pagal Matą 24, 4–5
Mes labai trokštame ramybės žemėje! Kad kiekvienas būtų laimingas, turėtų pakankamai maisto ir daugiau nealktų, kad nebebūtų karų… Ir kai kas nors visa tai pažada, mes krykštaujame.
Niekaip kitaip negaliu paaiškinti reiškinio, kai tiek daug krikščionių krykštauja matydami „stiprius“ vyrus. Šie padaro kokį nors krikščionišką gestą, leidžia už juos pasimelsti ir štai tampa krikščionių superžvaigždėmis. Jie priima įstatymus, kurie mums, krikščionims, patinka, ir mes juos vėl renkame. Hitleris buvo panašiai pavergęs krikščionis ir šie mielai už jį meldėsi ir juo tikėjo.
Biblija apie valdžią ir valdovus paprastai atsiliepia nelabai teigiamai. Jie praturtėja, apiplėšia savo tarnus, valdo savavališkai, mėgsta valdžią… Tik karalius Dovydas ir keletas kitų žmonių buvo išimtis – jie iš tikrųjų klausėsi Dievo ir gausiai palaimino savo tautą. Žaviuosi krikščionimis, kurie eina į politiką ir prisiima atsakomybę! Mes turime už juos melstis!
Su dideliu susirūpinimu stebiu, kaip krikščionys politikoje skyla į dvi stovyklas. Be to, tarp mūsų, krikščionių, yra ir sąmokslo teorijų atstovų, kurie visur įžvelgia slaptas pasaulio vyriausybes. Visa tai Vokietija išgyveno 3-ajame Reiche, valdant Hitleriui.
Nekantriai laukiau vieno žymaus Vokietijos pastoriaus pamokslo internete. Pamokslo pradžia buvo įdomi ir gera, bet po mažiau nei penkių minučių jis pasakė, kad 2 vyrai (jis pasakė konkrečias pavardes) yra didžiausi visų laikų blogiukai ir pakomentavo išsamiau. Nieko nelaukdamas išjungiau – man to nereikia.
Turėtume melstis už savo valdžią, kad galėtume ramiai gyventi. Turėtume juos gerbti. Bet nesitikėkime iš jų stebuklų. Turėtume tikėti Kristumi, mūsų Gelbėtoju ir Mesiju, o ne išrinktu stipriu vyru.
Neturėtume nieko bijoti ir būkštauti, verčiau palikime tai netikintiesiems. Mes pasitikime Jėzumi.
Mūsų užduotis yra šlovinti Jėzaus vardą, tarnauti Jam žodžiais ir darbais. Tačiau neturėtume vieno žmogaus laikyti Dievo įrankiu, Mesiju ir besąlygiškai juo tikėti.
Nesiskaldykime! Krikščionys turėtų susivienyti užtarimo maldoje, o ne krykštaudami dėl žmogaus! Išganymas ateina iš Jėzaus!
Prašau, nesileiskite suklaidinami. Pasinaudokite savo tikėjimu ir protu, nesusitapatinkite su minia! Tai veda tik į nesantaiką ir susiskaldymą, bet ne į „atpirkimą“.
Mesijas ateina. Bet jis ne žmogus ir ne programa. Tai yra Jėzus, tik Jėzus.
Jėzau, mes tikime Tavimi! Tu vienas esi Atpirkėjas, kuris mus išlaisvina ir suteikia gyvenimą. Tu dovanoji mums dangų, nugali negandas ir chaosą, atneši ramybę! Taip, viską, ko trokštame, randame tik Tavyje. Ačiū, kad esi su manimi!!!