Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų.
Evangelija pagal Joną 3, 1–2
Jonas tris kartus savo evangelijoje rašo apie Nikodemą. Pirmą kartą Nikodemas naktį slapta atsliūkino pas Jėzų. Ir man atrodo, kad Jėzus jo jau laukė. Jėzus nesivargino daryti ilgos įžangos ir nesišvaistė mandagybėmis, bet tiesiai pasakė: Tu turi gimti iš naujo, kitaip neregėsi Dievo karalystės. Jėzus atsakė į visus Nikodemo širdyje kirbančius klausimus, net į tuos, kurių Nikodemas pats nežinojo turįs. Bet jis ieškojo išgelbėjimo, Izraelio paguodos, naujos širdies, Dievo malonės, o ne šalto įstatymo… Jėzus turėjo jam visus atsakymus. Ir atrodo, kad Jo atsakymai padarė Nikodemą krikščioniu, sekančiu tik Kristumi. Iš pradžių Nikodemas bijojo žydų, kunigų ir viršininkų dėl savo, kaip fariziejaus, reputacijos. Vėliau jis atsisakė planų nužudyti Jėzų. Ir kartu su Juozapu iš Arimatėjos patepė Jėzaus kūną laidotuvėms. Nikodemas nebuvo tik Jėzaus gerbėjas – jis Jį mylėjo. Jėzus nebuvo vienas iš daugelio, kurį reikia garbinti, bet jo tikėjimo šerdis.
Nikodemas suprato, kad įsakymų laikymasis nepadaro laimingo. Tas įstatymų griežtumas, šaltis, tie absoliutūs reikalavimai… tai jį neramino. Jis suprato, kad turi būti kitas kelias pas Dievą, kuriuo eina paprasti žmonės. Todėl Nikodemas atėjo su savo klausimais pas Jėzų. Jėzus davė jam atsakymą: Tu turi gimti iš Dvasios, iš aukšto, kitaip niekada neregėsi Dievo karalystės! Ir panašu, kad Nikodemas pradėjo tikėti Kristumi kaip savo asmeniniu Gelbėtoju. Malonė, o ne Įstatymas daro mus laimingus ir priartina prie Dievo. Fariziejai norėjo būti šventi, norėjo Dievui kažką įrodyti. Tačiau malonė yra dovana tiems, kurie negali Dievui atnešti nieko.
Nikodemas atėjo slapta, tamsią naktį, gal net su gobtuvu ant galvos. Nesigėdyk Jėzaus! JIS tavęs laukia. JIS turi atsakymus, kurių reikia tavo širdžiai: malonė, naujas gimimas, seno palikimas, nauja pradžia su Dievu, naujas gyvenimas malonėje…
Ačiū Tau, Jėzau, Tu buvai maloningas Nikodemui ir esi maloningas ir man. Tu lauki naktį, tamsoje. Kai nedega jokia šviesa, Tu kalbi. Tu kalbi gyvenimo ir meilės žodžius – žodžius, kurie pašalina vienatvę. Kaip gerai, kad Tu šalia!!!