O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių.
1 Jn 1, 7
Jėzus nori, kad viešpatautų ramybė. Štai kodėl jis taip priešinasi kivirčams, neteisingam kalbėjimui vienas apie kitą, melui, teisimui ir smerkimui, taip pat kartėliui, agresijai, savigailai ir visoms neteisingoms reakcijoms, kylančioms iš sužeidimų. JIS žino, kaip mus nuvilia, išnaudoja ir įskaudina tėvai, mokytojai, pedagogai, viršininkai ir kolegos. JIS nori išgydyti, kad mes, kaip sveiki žmonės, turėtume ramybę ir galėtume ją nešti kitiems. Kaip galime būti palaiminimu, kai seni dalykai verčia mus ūmiai reaguoti į kitus žmones?
Pirmiausia turime pripažinti, kad mus sužeidė ir nesąžiningai pasielgė. Ten, kur yra skausmas, kažkas negerai! Ten, kur yra blogų vaisių, pavyzdžiui, agresyvumas, yra ir bloga, karti šaknis.
Jei pripažįstame, kad su mumis buvo neteisingai pasielgta, turime priimti sprendimą. Jei norime paklusti Jėzui, norime atleisti taip, kaip Jis. Tai yra mūsų racionalus sprendimas: jei noriu atleisti, atleidžiu. „Norėčiau“ nepakanka. Mes atleidžiame kitam ir taip atsisakome keršto ir atsilyginimo. Mes paliekame teisti Viešpačiui.
Kai iš širdies atleidžiu, Dievas pradeda rodyti mano perdėtas reakcijas. Už jas turiu pats sau atleisti. Jei tėvai išdavė mano pasitikėjimą, man labai sunku vėl kuo nors pasitikėti. Taip šie sužalojimai manyje sukelia reakcijas, kurios nepatinka Dievui. Man reikia Jo atleidimo, kad galėčiau būti išgydytas ir vėl nenukentėti nuo žmonių.
Jei aš atleidau ir man atleista, tada turiu laikytis šio sprendimo. Tai ne visada lengva, bet Dievas man primena mano sprendimą ir aš teturiu jį dar kartą patvirtinti: aš atleidau, man atleista.
Jei užvaldė kartėlis ir savigaila, Dievas gali žengti trečią žingsnį: JIS nori, kad melsčiausi už savo kaltininkus ir laiminčiau juos nuoširdžiai linkėdamas viso ko geriausio. Tada pastebiu, kad tikrai nelinkiu jiems nieko blogo, o Dievo apsaugos ir palaiminimo. Mane apima didelis palengvėjimas. Taip Dievas su kiekvienu mano vidiniu žingsniu išlieja vis daugiau palaiminimų ir aš galiu būti ramus ir skleisti ramybę kitiems.
Šiame atleidimo, susitaikymo ir ramybės kelyje mes randame Dievo palaiminimą. Tada mumyse veikia JO artumas, džiaugsmas, laisvė, ramybė, meilė ir viskas, ko mes taip ilgai troškome.
Ačiū Tau, Jėzau, Tu padedi man atleisti! Tu priimi mano sprendimą ir sukuri manyje naują širdį – ramybės, susitaikymo, atleidimo kupiną širdį. Taip galiu būti Tavo vaikas ir patirti bei skleisti Tavo palaiminimus! Ačiū, Tu padedi man šiais sunkiais klausimais!!!