Kur yra toks Dievas, kaip tu,
kuris atleidžia kaltę
ir atleidžia neteisybę …?
Jo pyktis netveria amžinai,
nes jam malonu būti gailestingam.
Michejo 7, 18
Yra žmonių, kurie padarė didžiausią neteisybę ir jaučiasi laimingi bei laisvi. Bet aš manau, kad jie turi tokią atbukusią sąžinę, jog tapo išvis bejausmiai. Arba jie turi nuolat atsiprašinėti, kad galėjo pasielgti tik taip ir ne kitaip; kalti kiti arba aplinkybės, bet tikrai ne jie.
Taigi yra daug būdų, kaip apsieiname su kalte.
Kai stovime priešais Dievą, pasiteisinimai negalioja, tada mes esame nuogi ir pliki, degame iš gėdos. Mes jaučiamės visiškai permatomi ir, deja, taip pat pasmerkti. „Aš esu nusidėjėlis, visiškas nusidėjėlis! Manyje yra tiek daug blogio! Aš nesu toks geras žmogus, kaip bandau atrodyti! Esu nevykėlis, nevertas Dievo meilės!“ Tokios mintys kyla, kai į mus pažvelgia Jėzus. O tada ateina Jo gailestingumas ir JIS sako: „Vaike, dėl tavęs aš kabėjau ant kryžiaus. Visa tavo kaltė apmokėta; tu esi švarus, laisvas, atpirktas! Aš tave išpirkau! Esi tyras, šventas ir išteisintas! Patikėk, mano vaike, nes aš viską dėl tavęs padariau! Aš žinau, kad nusidėjai ir užsitraukei sunkę kaltę, tačiau dabar ta našta tenka man ir tu esi laisvas.“ Jėzus žino, kad mums labai sunku patikėti šiais žodžiais. Štai kodėl Jis suteikė mums Dvasią, kuri mūsų širdyse pažadina tikėjimą. Tada pagaliau galime Juo patikėti ir džiaugiamės atleidimu bei atpirkimu.
Vaike, nebesikankink dėl kaltės. Tau atleista, ji palaidota giliausioje jūroje. Ir Dievas pastatė ženklą: „Žvejoti draudžiama!“
Pasakyk Dievui, kad negali patikėti, ir paprašyk Jo pagalbos, Jo Dvasios. Laikas baigti šią dvasinę kančią. Tapk laisvas Jėzaus vardu!
Jėzau, Tau patinka būti maloningam. Kaip man gera! Taip, Viešpatie, išlaisvink mane nuo priekaištų sau, noriu Tavimi patikėti! Tavo pyktis neturėtų tęstis amžinai, tačiau šiandien yra malonės laikas ir aš noriu gyventi Tavo malonėje, nebe po prakeikimu! Ačiū, Tu nutraukei mano kančią. Ačiū, kad atleidai!!!