Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn ….
Filipiečiams 3, 13
Pauliaus laukė puiki karjera, bet dėl Kristaus jis visko atsisakė, kad galėtų sekti paskui Jį. Jėzus visame kame tapo jo Viešpačiu. Jis nieko nenorėjo daryti be Jėzaus; visa kita jis laikė sąšlavomis. Jis siekia to, kas laukia priekyje: dangus, Kristus, bendrystė su Dievu, ir užmiršta, kas už jo: šlovę, garbę, pinigus, prabangą, mokslą, pripažinimą, aukštas pareigas. Jam niekas nebevertinga.
Kristus tapo Pauliui toks svarbus, Kristus jį taip giliai persmelkė ir tapo toks gyvybiškai svarbus, kad Paulius nieko daugiau nebenori. Jis viską gavo iš Jo: stiprybės, džiaugsmo, pasitenkinimo, harmonijos, bendrystę su Dievu, maisto, drabužių ir gėrimų, nakvynės vietą, apsaugą… Nebuvo nieko, ko Kristus negalėjo jam suteikti. Net po to, kai buvo sumuštas kalėjime, Paulius buvo taip paguostas, kad galėjo dėkingas giedoti.
Bendrystė su Jėzumi Pauliui tapo svarbesnė už visa kita. Daugiau jokių kompromisų Kristaus sąskaita! Jokių kitų dievų, jokių žmonių, mirusių ar gyvų, niekam nepriklausė jo padėka ir prašymai, tik Jėzui. Tik Jo garbė rūpėjo Pauliui. Visa jam padėjo, bet ne konkuravo su Jėzumi.
Paulius visiškai pasitikėjo Jėzumi. Net kai jo laivas pateko į audrą, Viešpats jam atsakė: „Tave ir visus, kurie su tavimi, už kuriuos tu meldeisi, atiduodu į tavo rankas. Jie visi gyvens, nė vienas nemirs.“ Ir taip ir nutiko, visi išgyveno laivo avariją, net nemokantys plaukti.
Dievas lydėjo Paulių, nes matė jo širdį. Dievas galėjo per jį padaryti didelių dalykų, nes jis ieškojo vien Dievo šlovės.
Dievas ir per mus gali padaryti didelių dalykų, jei esame Jo persmelkti. Jokių kompromisų!!!
O Jėzau, aš nenoriu gaišti ir švaistyti savo laiko. Aš noriu ieškoti Tavo veido ir gyventi su Tavimi. Tik Tau vienam, nes Tavyje yra viskas, ko man reikia.