„Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus.“
Evangelija pagal Joną 3, 17-18
Ar tai ne nuostabu?! Nepaisant to, kas Tu esi ir ką Tu iki vakar darei, jei tiki Dievo Sūnumi, daugiau nebėra jokios bausmės ir jokio teismo, jokio pasmerkimo! Tu esi išgelbėtas!!
Prieš kelias dienas buvau viename gimtadienyje. Pirmiausia visi buvo labai malonūs ir bendraujantys. Bet žmonės toliau gėrė alkoholį ir pamažu pasirodė, kas iš tikro buvo jų viduje. Į šviesą iškilo tiek daug skausmo! Ten buvęs vyriausias šeimoje sūnus galvojo, jog mama jo nemyli. Vaikai nežinojo, kokios nuotaikos bus šiandien jų mama ar tėtis. Ten buvo jauna moteris, kuri ieškojo meilės, net nesvarbu, kokios. Kitam atsivėrė beribė vienatvė. O kitai – beviltiškumas ir ateities nematymas… Tai buvo pasaulis, kurį Jėzus nori gelbėti! Todėl JIS ir atėjo į šį pasaulį!! JIS žino, kad be Jo iš tikro nėra jokios vilties, ateities, nėra meilės, priėmimo; yra tik smerkimas, vienatvė, neteisingi pasitenkinimai, beviltiškumas. Prieš kurį laiką buvau viename krikščioniškame pagalbos centre, kur žmonės, patyrę gyvenime nesėkmę per Jėzų randa išlaisvinimą. Koks džiaugsmas liejosi iš jų veidų! Nauja viltis atgaivino šiuos žmones! Vienatvė pasitraukė, praeities naštos – ištrintos. Žinoma, iš jų matosi nelengva jų praeitis; jų sveikata sutrikdyta. Tačiau akys spinduliuoja! Už tokius žmones Jėzus mirė ant kryžiaus, juos JIS išvadavo ir pripildė nauju gyvenimu. To kaina buvo labai didelė, tačiau JIS tai darė iš meilės; JAM nebuvo jokia kaina per didelė, kad išgelbėtų savo žmones.
Dėkoju, Jėzau, kad esi iš tikro šio pasaulio Gelbėtojas! Dėkoju, kad Tave radau! –Kas būtų kitaip iš manęs buvę?! Tu esi mano Gelbėtojas, Išvaduotojas, Išlaisvintojas; Tu esi mano gyvenimo šaltinis, mano viltis, mano ateitis ir mano jėgos. Kaip gera, kad turiu Tave!