Gerbti tėvus  –  2020.06.06

Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
Pradžios knyga  2, 24

Tokia Dievo kūrinijos tvarka. Tėvai yra šalia savo vaikų, ir šie kada nors išeina iš namų, eina savais keliais, kuria savas naujas šeimas. Kiekvienas mažas žvirblelis kada nors išskrenda iš lizdo, tuomet tėvai žvirbliai savo pareigą jau būna atlikę.
Vėliau atsirado įsakymas: Gerbk savo tėvą ir motiną. Dešimt įsakymų parašyti suaugusiems, o ne mažiems vaikams. Suaugusieji turi rūpintis savo tėvais, juos gerbti, nepalikti vargti, nes anuomet dar nebuvo pensijų sistemos. Jie turi gerbti savo tėvus, bet nebūti šiurkštūs jų atžvilgiu, ne kupini neapykantos, bet draugiškai ir gera valia bei širdimi jais rūpintis, būti dėkingais už viską, ką tėvai dėl jų padarė.
Tai tikrai nėra įsakymas, kuriuo remiantis maži vaikai būtų verčiami paklusti arba kuriuo naudojantis dideliais vaikais būtų manipuliuojama ar kaip kitaip jiems daroma įtaka. Autoritetas, pagarba ir meilė turi būti įgijami, visa tai vien automatiškai nėra ten, kur yra tėvai.
Yra tiek daug konfliktų, kai tėvai nuolat kišasi į vaikų gyvenimus ir reikalauja kažkokių teisių. Kai suaugusiems vaikams sukelia sąžinės priekaištus ir negali paleisti savo vaikų. Ten yra daug kartėlio, kivirčų ir neapykantos. Ten reikalingas atleidimas, palaiminimas ir meilė, kad visa būtų galima įveikti.
Tėvai turi paleisti, o vaikai turi tapti savarankiškais. Jie nebegali žaisti manipuliacijomis, bet turi ginti savo naują šeimą ir būti šalia. Jie neturi leistis spaudžiami morališkai, tai veda į ginčą. Jie turi būti sutuoktiniais savo šeimose bei prisiimti naują atsakomybę už naują šeimą. Tuomet bus atsipalaidavimas, draugystė su tėvais ir tikroji pagarba.
Net ir čia yra schema: atpažinti problemą arba leisti ją parodyti kitam – atleisti – pažinti naujus kelius ir užduotis – laiminti – draugauti.
Mes, tėvai, turime matyti, koks tėvas yra Dievas, kokį charakterį JIS turi kaip tėvas. Tokie turime būti ir mes: padėjėjai vaikams, kad šie taptų stiprūs, savarankiški ir atsakingi. Už tai jie mums padėkos.

Dėkoju, Tėve danguje, Tu toooks geras man! Tu galvoji tik apie mane ir nieko nereikalauji. Tu apipili mane palaiminimais ir džiaugiesi, kuomet aš noriai būnu su Tavimi. Tu esi nuostabus!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*