Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,
ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.
Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,
mes buvome išgydyti jo žaizdomis.
Izaijo knyga 53, 5
Jėzus atlaisvino mums kelią, kad galėtume žengti priešais Dievą. JIS sudarė taiką tarp Dievo ir žmogaus. JIS sumokėjo už nuodėmes, prisiėmė bausmę. JIS įgijo teisingumą, taip pat ir mums. JIS yra tas, kuris išlaisvina mus nuo kalčių, neramios sąžinės, tamsių ryšių, mirties baimių, rūpesčių ir poreikių. JIS yra išlaisvinimas nuo visko, kas mus spaudžia.
Atpirkimo pagrindas yra atleidimas. Tai yra pagrindas ir mūsų gydymo priemonė: Jėzaus Kristaus kraujas.
Kiekvienas konfliktas gali būti išspręstas, kuomet mes atleidžiame. Sunkiausi santuokos karai baigiami abipusiu atleidimu. Žmonės kanibalai Naujojoje Gvinėjoje nustojo skersti vieni kitus, kuomet atsirado vietos atleidimui. Blogiausi sapnai liaujasi, kuomet mes pradedame atleisti. Skaudžiausios žaizdos išgydomos, kuomet išsakome atleidimo žodžius.
Net ir pats su savimi gali susitaikyti, jeigu pagaliau Jėzaus atleidimą sau priimsi. Ir šiurkštūs kaltinimai Dievui bei blogam likimui pagaliau baigiasi, kuomet prašau atleidimo už tai, kad veikiau kaip teisėjas ir lieku JAM skolingas už visą gėrį.
Atleidimas išlaisvina Dievo rankas veikti. Tada JIS pagaliau gali paguosti, suteikti naujos drąsos, padovanoti džiaugsmą ir ramybę, o taip pat išgydyti mūsų užsikietinusią, karčią širdį. Neatleidimas blokuoja Dievo veikimą mumyse. Taip niekuomet nepatirsime palaiminimo, kurį JIS turi mums.
Prašyk Dievo tau parodyti, kur turi atleisti. Pamažu JIS vėl ir vėl parodys tau mažus dalykus, kad tavo gyvenimas taptų laisvu gyventi. Tavoji širdis suminkštės ir kitiems taps maloni. Tai sunkus kelias, kupinas nuolankumo ir skausmo dėl senų žaizdų, bet tai yra kelias, kuriame Jėzus stovi mūsų pusėje. JIS yra nuostabus!
Dėkoju, Jėzau, Tu padėjai man atleisti ir aš nebelaikau apmaudo niekieno atžvilgiu. Dėkoju už šitą laisvę! Nenoriu jokio kartėlio savyje! Trokštu išlaisvinimo ir naujo gyvenimo, kurį dovanoji Tu. Dėkoju!!