„Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Jn 21, 17
Petras yra tas mokinys, kuris visada buvo pirmas. Tas, kuris daug kalba. Drąsus, bebaimis, didvyriškas, tas, kuris norėjo apginti savo Viešpaties gyvybę kardu. O tada staigiai dingo. Tas, kuris nepastebėtas įsėlino į vyriausiojo kunigo rūmų kiemą ir tris kartus išsižadėjo Jėzaus.
Tada pragydo gaidys, kaip Jėzus buvo išpranašavęs, ir Petras apsižvalgė. Jėzus atsisuko ir pažvelgė į Petrą. To buvo per daug, jis greitai nusisuko ir pasislėpė. O štai jie prie Galilėjos ežero: Jėzus sėdi prie ugnies ir kepa žuvį, mokiniai žvejoja valtyje. Tada jie ateina ir atsisėda šalia Jo. JIS pažvelgia į Petrą ir šį visą nusmelkia. – Petrai, ar tu mane myli? – Taip, Viešpatie, aš tave myliu. Jėzus įkišo lazdą į ugnį; tada vėl pažvelgia į Petrą: – Petrai, ar tu mane myli? – Taip, Viešpatie, aš tave myliu! Tai skamba neįtikinamai. Bet Viešpats vėl paklausia: – Ar tikrai mane myli? – Taip, Viešpatie, tu žinai viską, tu žinai, kad aš tave myliu! Tuomet Jėzaus žvilgsnis pasikečia, ir Petrui nebereikia jo vengti. Jėzus mylėjo Petrą, o Petras tvirtai žinojo, kad Jis irgi Jį myli. Prakeikimas nutrūko, atėjo atleidimas ir atpirkimas.
Kartą, kai buvau jaunas, maždaug 16 metų, susitikau su Dievu. Kenčiau melancholiją, nes tikrai nebuvau toks, koks turėjau būti. Kartą apsiniaukusią, lietingą dieną vaikščiojau miške. Kai pažvelgiau į viršų, virš manęs pasirodė didžiulis, ryškiai baltas debesis. Aš žinojau, kad tai yra Dievas. Bet aš nusisukau nuo šios nuostabios, akinančios baltos šviesos. Parbėgau namo ir pasislėpiau nuo Jo. Vėliau Jo meilė pasiekė mano širdį. Bet jausmai man buvo per stiprūs. Ašaros nesiliovė, nes gyvenimas buvo sunkus! Aš neleidau Jam manęs mylėti.
Kai Jėzus į mus pažvelgia, mus nusmelkia. Kaip galime atlaikyti Jo žvilgsnį? JIS turi akis tarsi rentgeno, kurios mato mumyse viską! Jaučiausi kaip Petras kieme – kaip niekad toli nuo Jo. Tik atleidimas ir atpirkimas man padeda ne tik atlaikyti į Jo žvilgsnį, bet ir juo mėgautis. JIS gyvena mano širdyje, JIS myli mane ir aš Jį taip pat.
Ačiū Tau, Jėzau, Tu mane priėmei, išlaisvinai iš tamsybių ir tamsių minčių bei jausmų. Tu žvelgi į mane su meile. Taip, aš Tave myliu!!!