„Nors kalnai imtų kilnotis
ir kalvos - svirduliuoti,
Mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks,
Mano ramybės sandora nesusvyruos“, - sako VIEŠPATS,
Kuris tavęs pagailėjo“.
Izaijo knyga 54, 10
Net jei šiandien būtų paskutinė mano gyvenimo diena, žvelgdamas atgal galiu pasakyti: Jo didi meilė lydėjo mane visą gyvenimą. JIS per viską mane pernešė, net ir tuomet, kai nelabai tai suvokiau. Jo ramybė visuomet buvo virš mano nerimo. Buvo daug ligų ir skausmo, vis tik Jo gailestingumas buvo didesnis. Įvyko daug nesėkmių ir nelaimių, bet JIS iš visų jų mane ištraukė. JIS nori ištaisyti bet kokią žalą. Kartais mane apimdavo abejonės ir maištas; JIS to nepaisydamas mane palaikė. JO meilė, kantrybė, švelnumas, gerumas, gailestingumas ir užuojauta vedė mane vis artyn Dievo, mano dangiškojo Tėvo, širdies.
Taip, viskas gali judėti ir drebėti, tačiau Dievo meilė man – neišjudinama. Jo gailestingumas yra daug daug didesnis už mano abejones, mano depresiją, mano nelaimes ar mano ligas! JIS pažadėjo, tad JIS ir įvykdys savo Žodį: Jo meilė niekada nuo manęs nesitrauks, Mano ramybės sandora nesusvyruos.., – sako Viešpats, Kuris Tavęs pasigailėjo.
Dėkoju, dangiškasis Tėve, Tu esi su manimi ir tvirtai laikai! Niekas negali sudrebinti Tavo meilės man. Niekas negali išplėšti manęs iš Tavo rankų. Juk Tu esi mano galingasis Dievas, Kuris yra man gailestingas!