Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – išliesiu savosios Dvasios …. ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.
Apaštalų darbai 2, 17. 21
Tokia yra Petro garsiojo Sekminių pamokslo pradžia. Šiandien ji yra aktualesnė nei bet kada, nes aplink gresia pavojai ir katastrofos, epidemijos ir karas. Bet Dievas viskuo pasirūpino iš anksto. JIS rūpinasi Savo žmonėmis!
JIS išlieja Savo Šventąją Dvasią virš visų gyvų būtybių, taip, kad jos turėtų Dievo ilgesį ir kad atvertų savo akis Jėzui. Visų katastrofų metu Jėzus bus vilties uola ir išgelbėjimas: Kas šaukiasi JO šventojo vardo, tas bus išgelbėtas. Čia turima omeny tik Jėzus; – nepadės jeigu šauksimės visų šventųjų ir visų dievų arba seksime visokiom tradicijom. Vien tik Jėzus Kristus yra Išgelbėtojas, tik JO vardu ateina išganymas.
Tik Jėzus, Dievo sūnus, turi galią išgelbėti. Kiti tik duoda pažadus, kurių negali įvykdyti; – tik Jėzus nesišvaisto tuščiais žodžiais, JIS laikosi to, ką pažada. Nesvarbu, koks poreikis tave slegia: tik JIS vienintelis gali tave tuojau išgelbėti. Kaip gerai yra toks išgelbėtojas!!!
Visos katastrofos turi prasmę: sugrįžti pas Dievą, būti išgelbėtiems per Jėzų. Net ir šis mūsų virusas šiuo metu turi tikslą, kad žmonės atsigręžtų į Dievą, Jėzų priimdami kaip gelbėtoją.
Tai kas gi vis dėlto skiria mus nuo mūsų Kūrėjo? Tai nuodėmės, šitas maištas prieš Dievą. Todėl Petras savo pamokslą baigia žodžiais: Atsiverskite!!! Tik tame slypi išgelbėjimas, kad mes nusigręžtume nuo savo bedieviškų kelių, ir kad ieškotume atleidimo bei apsaugos pas Jėzų, ir kad tai gautume. Prie JO širdies mes esame saugūs, čia mes užtikrinti.
Negalime nurimti anksčiau, kol nesurasime taikos su savo Kūrėju, kol nebus atleistos mums mūsų nuodėmės bei kol nesurasime saugumo bei apsaugos Jėzuje. Tuomet valdys mūsų širdį JO Šventoji Dvasia.
Dėkoju, Jėzau, Tu esi išgelbėjimo uola! Tu vienintelis turi galią atleisti mūsų nuodėmes ir išgelbėti mus iš visų katastrofų. Tu esi Viešpats!