Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.
Jėzus, Evangelija pagal Joną 15, 5
Jėzus ilgisi Savo bendruomenės, Savo mylimosios nuotakos, dėl kurios JIS pasiaukojo ant kryžiaus. JIS myli ją karštai ir nuoširdžiai!
O mylimoji nuotaka neturi laiko. Ji rūpinasi savo gera savijauta. Jai reikia atostogų, poilsio, atsinaujinimo, garbinimo vakarėlių ir seminarų su savo superžvaigždėmis. Taip pat ji turi rūpintis savo fizine savijauta bei daug dirbti tam, kad „visi galai sueitų“. Norisi paatostogauti, vaikams turi gerai sektis, o ir naujas sofos komplektas būtų neprošal. Taip ir praeina laikas, o Viešpats stovi prie durų ir beldžia. Vis dėlto ne kiekvienas nori JĮ išgirsti ar turi JAM laiko. Jie šlovina JĮ, bet JUO visai nesirūpina.
Tuomet Viešpats nusimena ir galvoja: Kaipgi aš atgausiu savo nuotaką? – ir štai JIS siunčia problemas ir virusus, ligas ir kančias. Iš pradžių ir tai nepadeda. Tik tuomet, kai valdžios nurodo izoliuotis, tampa tylu. Ir štai sėdi visi namuose, sukioja pirštus iš nuobodulio. Kai kurie gauna „bunkerį“ ir nori išsiveržti, bet nepavyksta. Jėzus džiaugiasi, štai pagaliau JO bendruomenė turi šansą vėl nurimti ir išgirsti JĮ.
Išnaudokime šį šansą, kurį mums suteikia šis laikas bei ieškokime JO veido! Ieškokime naujų pažinimų kartu su JUO, atsakymų į savo klausimus, naujų vilčių ir naujų tikslų! Studijuokime Bibliją, dabar tam turime laiko! Pagaliau pasimelskime rimtai už savo šeimas, kaimynus ir draugus! Nešvaistykime šio laiko, bet prasmingai jį išnaudokime, taip, kaip Viešpats to norėtų! Likime santykyje su JUO, vynmedžiu, taip iš mūsų tekės naujas gyvenimas. Užbaikime savo krikščioniškas veiklas, kurios trukdo santykiui su JUO!
Ar žinai, kaip ilgai dar gyvensi? Kiek dienų tau dar liko? Išnaudok jas taip, kad tąkart, stovėdamas prieš Viešpatį galėtum pasakyti: Viešpatie, aš gyvenau Tau.
Dėkoju, Jėzau, Tu pasirodysi mums tyloje ir kalbėsies su mumis. Tu turi gyvenimo žodžius. Trokštame gręžtis į Tave, nurimti ir leisti iš naujo būti pripildyti Tavimi. Tik Tu pats, o ne kažkokia programa, turi mumyse gyvuoti. Dėkoju, kad Tu mus taip myli!!