Berniukas Samuelis tarnavo VIEŠPAČIUI Elio priežiūroje. Tomis dienomis Dievo žodisbuvo retas ir regėjimasnedažnas. Vieną dieną Elis miegojo savo įprastoje vietoje. Jo akys jau buvo taip aptemusios, kad jis vos galėjo matyti. VIEŠPATIES lempa dar nebuvo užgesusi, ir Samuelis miegojo VIEŠPATIES šventykloje, kur buvo Dievo Skrynia. Tada VIEŠPATS pašaukė Samuelį: „Samueli! Samueli!“ – „Aš čia!“ – jis atsiliepė.
1 Samuelio knyga 3, 1-4
Jau būdamas mažu berniuku Samuelis buvo labai arti Viešpaties. Viešpats buvo jo gyvenimo centras, viskas sukosi apie galingąjį Izraelio Dievą. Kai Dievas jį pašaukė, tuojau pat Samuelis galėjo atsakyti: „Aš čia!“Viešpats galėjo jį pasiekti net miege. O kur yra mūsų vieta Viešpaties atžvilgiu? Gali būti, jog mes skaitome pamąstymus, Bibliją ir meldžiamės, tačiau asmeniškai Viešpats mūsų neliečia. O kai surandame savo vietą pas JĮ, JIS pradeda su mumis kalbėtis. Kai mokiniai po Jėzaus nukryžiavimo ėjo į Emausą, prie jų prisijungė ir Jėzus. Bet jie Jo nepažino, tik po to vienas kitam kalbėjo:„Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ (Lk 24, 32)
Kai Jėzus su mumis kalbasi, užsidega mūsų širdys. Tuomet JIS kalba, atskleidžia Biblijos eilučių prasmę, duoda nurodymus ir ženklus. Gali būti, kad mes tampame neramūs, nes mums tai gali būti nemalonu, todėl norime tai nutraukti. O tada Jėzus „įveda savo pirštus į mūsų žaizdas“, kurias nori išgydyti, ar atskleidžia nuodėmę, kurią mes nenorime paleisti. Jei mus apima ši gydanti neramybė, tuomet nurimkime ir leiskime veikti JAM! Nes JIS yra pats geriausias Gydytojas ir linki mums tik gero. Klausykis Jo Žodžio, jei JIS Tave įspėja! JIS nori padaryti Tave deimantu ir išspręsti Tavo problemą.
Dėkoju, Jėzau, kad kalbi su manimi! Trokštu surasti vietą, kur galėtum netrukdomai su manimi kalbėtis. O jei norėsi kalbėtis ne apie maloniausius dalykus, nenoriu nuo to pabėgti. Galiu pasitikėti Tavimi, nes TU nenori suteikti man skausmo. Trokštu klausytis Tavęs! Nes Tu esi mano Išvaduotojas ir Gelbėtojas.