„VIEŠPATS mano Ganytojas,
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose jis mane guldo,
prie ramių vandenų gano.
JIS atgaivina mano gyvastį
ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.“
Psalmyno 23,1-3
Tik Jame nurimsta mano širdis. JIS geriausiai žino, ko man reikia, kad manyje viešpatautų gili ramybė ir dieviškas malonumas. Todėl aš didelę reikšmę teikiu ryšiui ir nuolatiniams santykiams su Juo. Kalba eina ne apie tai, kiek aš tam skiriu laiko (kai kurie dienos bėgyje turi nedaug laisvo laiko), bet apie santykių kokybę. Atsiranda ir tokių, kurie savo laiką eikvoja tokiems nereikšmingiems dalykams, ir apribodami savo santykius su VIEŠPAČIU skiria Jam vos du kartus po penkias minutes per dieną. Tokiu atveju troškimai tikrai nebus išpildyti…
Pažvelgęs į savo gyvenimą pastebiu, kad aš ne visada ėjau teisingu keliu. Keletą kartų buvau nuklydęs į kairę ir į dešinę, kartais likau stovėti vietoje, arba netgi ryžausi eiti atgal. Tačiau Dievas dar tuomet, kai mane pašaukė, žinojo, kad esu gana užsispyręs ir, kad rinksiuosi šiuos klaidingus kelius ir takelius. Bet nepaisant to, JIS pašaukė mane ir pasakė man „Taip“. Jo sukurtas planas ir mintys apie mane užkirto kelią tiems klystkeliams. Kartais aš Jį pamesdavau iš akių, tačiau JIS visuomet stebėjo mane. JIS ieškojo savo prapuolusios avelės, kol ši pagaliau vėl prigludusi ilsėjosi prie Jo širdies! Tos bėdos ir neramumai man buvo duoti tam, kad aš JĮ vėl surasčiau ir JIS leidosi būti surastu. Savo gyvenimo pabaigoje aš norėčiau ištarti tokius žodžius: Aš ėjau Jo keliais ir pasiekiau tikslą. Nes JIS yra ištikimas ir dėl Jo Vardo taip ir bus.
Ačiū, Jėzau, Tu vadovauji ir vedi mane. Tavo rankose mano gyvenimas yra saugus, nes Tavo mintys apie mane – tik geros.Prie Tavo širdies nurimsta manoji širdis, nes ją užlieja Tavo ramybė. Šalia Tavęs ir su Tavimi išsipildo visi mano troškimai.