Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.
Laiškas Galatams 6, 2
Kartais taip norėčiau, kad kas nors padėtų nešti. Dviese ar trise viskas daug, daug lengviau! Mano nerniukai padeda man mažuose praktiniuose darbuose, o tai didžiulis palengvinimas. O aš padedu jiems, ten, kur patiems nepavyksta, pvz., nuvežu ten, kur su autobusu jie patys negali. Ši abipusė pagalba puikiai funkcionuoja, ir mes galime pasitikėti vieni kitais, be to mums nereikia garsiai „diskutuoti“, kas kokį darbą turi atlikti. Tai iš tiesų veikia nervus atpalaiduojančiai!
Jėzus padeda nešti manąsias naštas. Tai taaaaip gera, taip ramina, kad JIS yra Viešpats, kuris viską taip nuostabiai valdo. Aš nesu tinginys, bet gera yra žinoti, kad JIS visur įsikiša, sukuria kelius ir galimybes, kad visa veda prie geros pabaigos. Kartais meldžiuosi už žmones, ir našta tampa sunki. Kaip gerai, kad ne aš pats turiu nešti visą atsakomybę, bet kad ją perima Jėzus!
JIS neša mano naštas, susijusias su šeima, su automobiliu, su pragyvenimo šaltiniu, su amžiumi, su namu … visas smulkmenas ir kasdieninius dalykus JIS neša su manimi. Kaip gera yra turėti tokį draugą, kiek daug nervų ir energijos tai sutaupo! JIS yra draugas, su kuriuo aš viską galiu aptarti ir kuris turi tiek gerų idėjų. – Bet turėti draugą žmogų šalia man taip pat būtų labai labai miela…
Taip pat ir mano naštą, susijusią su pačiu manimi, su mano nesugebėjimu ir „mažomis silpnybėmis“, JIS neša kartu. JIS turi kur kas daugiau kantrybės su manimi negu aš pats. JAM atleidimas nėra problema, – o po to vėl ir vėl seka nauja pradžia.
JIS neša mano naštas, susijusias su broliais. Juk žinai, broliai ir seserys dažnai būna per daug niūrūs, šykštūs, per daug kalba, yra geresni visa ko žinovai… Kartais tikrai nepakeliama su tokiais broliais! Bet JIS kantriai juos priima, supranta jų naivumą ir egoizmą, ir visiškai nesupranta mano nekantrumo.
Kaip gera turėti tokį draugą!!!
Ar žinote tokią dainą: Koks gi draugas yra mūsų Jėzus?
Dėkoju, Jėzau, Tu tikras Super-Draugas! Prie Tavęs galiu išsiverkti, galiu rūstauti bei suteikti savo pykčiui oro; – Tu tai atlaikysi. Ir Tu visuomet turi teisingus žodžius ir terapiją man. Manąją naštą Tu neši taip, lyg ji būtų Tavo. Tu paimi mano rūpesčius bei nuogąstavimus, ir nesielgi taip, lyg būtų tai mažmožiai. Tu iš tikrųjų rūpiniesi manimi. Dėkoju, Jėzau!