Samuelio antra knyga 7,14–15a

„Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nedorai pasielgs, bausiu jį žmonių lazdomis ir žmonių smūgiais. Bet savo ištikimos meilės neatimsiu…“
Samuelio antra knyga 7,1415a

Taip pat ir Dievas, paliepęs Dovydui, kad šis pasakytų savo sūnui Salomonui šiuos žodžius, turėjo galvoje ir Savo sūnų Jėzų ir kitus Dievo vaikus, įtikėjusius į JĮ per Jėzų. JIS nori būti tavo tėvu, o tu turėtum būti JO vaiku. Mano vyresnysis mažasis labai greitai pastebi, kad savo mažajam jaunėliui kartais turiu užbrėžti ribas, tam, kad jis nepradėtų meluoti ar nesugalvotų dar kokių nors kvailysčių. Žinoma, jis supranta, kad auklėju jį iš meilės. Jei sugalvočiau nė vieno iš jų neauklėti, atrodytų, kad aš visiškai nesirūpinu jų ateitimi.
Bet aš myliu juos ir noriu, kad gyvenime jie remtųsi tvirtomis vertybėmis! Taigi, lazdomis ir smūgiais auklėti nebūtina, bet griežtumo vaikams reikia. Šiandien vienoks, rytoj kitoks, tokio auklėjimo būdo vaikai nesupranta. Taip pat ir mes, Dievo vaikai, nesuprastume Dievo, jei JIS kasdien būtų vis kitoks. Tačiau Dievas visada išlieka toks pat, tiek kūrimo metu, tiek šiandien ir per amžius. JIS trokšta be galo daug vaikų; JIS išlieja mums savo ištikimąją meilę; JIS išauklėja mus tokiais žmonėmis, kurie neša Jam šlovę. JIS toks nuoširdus, mylintis, gailestingas Tėvas! Net ir tuomet, kai mums atrodo, kad JO auklėjimo būdas per griežtas ir per ilgai trunkantis, JIS yra numatęs tam tikslą. Ir tai nėra bausmė, nes bausmės kainą jau sumokėjo Jėzus. JIS yra mums maloningas ir esantis visada šalia, kad nelaimės atveju galėtų mums kuo greičiau padėti. JO tvirtose rankose mes esame visiškai saugūs!

Ačiū, Tėve, kuris esi danguje, Tu užlieji mane Savo meile ir ištikimybe. Nors ir nematau Tavęs, vistiek galiu jausti Tavo meilę ir rūpestį. Net ir tuomet, kai mano kelias driekiasi sunkia vaga, Tu paimi mano naštą ir nuvedi mane laiku prie vandens į ramybės oazę. Kaip gerai, kad Tu esi šalia manęs!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*