„Kas gali pastebėti savo klaidas? Apvalyk mane nuo kalčių, kurių nejaučiu!“
Psalmyno 19, 13
Biblija mus nuolatos ragina džiaugtis ir būti laimingais. Paulius laiške filipiečiams 4, 4 sako: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ Tačiau tas džiaugsmas labai greitai išblės, jei mus kamuos kaltės jausmas. Vakar vakare priėjęs mano mažylis guodėsi savo našta. Jis nuolatos jaučiasi kažką pamiršęs. Todėl vakare jis negali užmigti, nes, galbūt, jis kažką pamiršo. Tokios mintys jį labai apsunkina ir atitolina nuo džiaugsmingo, bei neslegiančio gyvenimo. Tačiau Dievas nori, kad mes džiaugtumėmės ir būtume laimingi, neprislėgti ir neapsunkę! Tuomet, kam Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus?? Taigi, aš bandau paaiškinti jam, koks skirtumas yra tarp konkrečios kaltės, pvz. melo ir to migloto bei neaiškaus „Galbūt aš…“. Velnias labai gerai žino, kokiu būdu mus suerzinti. Jei tik mes esame laimingi ir džiaugiamės, jis tuoj pat pakiša mums mintį „galbūt…“. Tačiau Dievo Žodis yra nekintantis. JIS atleido mums v i s a s, net ir rytojaus kaltes. Tai mes turėtume suvokti ir neprisileisti tos „galbūt” minties. Didelė pagalba slypi Evangelijoje pagal Joną 14, 26, ten sakoma, kad Šventoji Dvasia yra Globėjas, kuris viską primins. Ji yra mums priminimas! Man pačiam tai teko išbandyti, nes ne kartą esu vis kažką pamiršęs. Aš klausiu JOS, ir JI man primena daugybę smulkmenų. Tai man labai padeda. Tuomet mes meldėmės su mano mažuoju ir prašėme, kad JI mums primintų, jei ką nors pamiršime, ir kad Jėzaus vardu būtų pašalintas nereikšmingas kaltės jausmas.
Ačiū, Jėzau, Tu rūpiniesi mano gerove! Jei aš kažką svarbaus pamirštu, Tu netrukus man padedi tai atrasti. Tu nori, kad gyvenčiau be rūpesčių ir kad būčiau laimingas su Tavimi. Taip, VIEŠPATIE, aš nebenoriu būti kamuojamas nereikšmingo kaltės jausmo, tik noriu Tau dėkoti už tai, kad išgelbėjai mane!