Laiškas efeziečiams 5, 18b

„…Bet būkite pilni Dvasios“.
Laiškas efeziečiams 5, 18b

Sena krikščionių strategija yra klausti, ar turime Šventąją Dvasią, ar ne. Štai bandymas į šį klausimą atsakyti. Visi žmonės yra apsupti drėgmės. Sacharos dykumoje jos yra labai nedaug, drėgnoje šaltoje Anglijoje – daug daug daugiau. Drėgmė yra labai maži vandens lašeliai, kurie sklando ore. Duše yra žymiai „drėgniau“, o kai lyja, galima nuo jų net sušlapti. Esama žmonių, kuriems be galo malonu maudytis. Jie netgi pilnai pasineria į vandenį.
Panašiai yra su Šventąja Dvasia. Visi žmonės yra jos apsupti ir persmelkti, tačiau labai švelniai, beveik nepastebimai. Kai kurie žmonės stovi joje lyg duše ar lietuje, jie jaučia Dvasią ir jai atsiveria. O kai kurie tiesiog joje maudosi, – yra visiškai pilnai jos persmelkti.
Tiesiog neteisingai keliamas klausimas, ar turime ją, ar ne. Biblija mus skatina leisti Šventajai Dvasiai mus vis labiau ir labiau užpildyti. Iš Dievo pusės nėra čia jokios ribos! Tik mūsų tikėjimas bei protas yra riboti. JI yra džiaugsmo, išminties, meilės, gailestingumo, kantrybės, ramybės, tiesos Dvasia… Leiskime šiai Dvasiai mus pripildyti! Ir iš mūsų gyvenimo bei širdžių išvaryti visas kitas dvasias; tokias kaip rūpesčių, melo, baimės ir t.t.

Prašau, Jėzau, suteik man daugiau savo Dvasios! Trokštu Tavo dangiškojo džiaugsmo Dvasios, o ne rūpesčių dvasios. Trokštu Tavo ramybės Dvasios, o ne nerimo dvasios. Prašau, pripildyk mane šį rytą savo Dvasia! Ir leisk šiai Dvasiai manyje likti visą dieną!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*