„… ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu.“
Pirmasis Jono laiškas 3, 19b – 21
Kaltės jausmas daugeliui žmonių yra tapęs didžiule problema. Jie labai dėl to kenčia. Tokie žmonės dažnai baiminasi dėl savo netinkamo poelgio, galvoja, kad kažką pamiršo bei jaučiasi gyvenantys neteisingai. Juos slegia nepilnavertiškumo jausmas ir jiems vis kažko trūksta. Tačiau Dievas viską pažįsta! JIS žino koks yra Jo vaikas, ir JIS jį vistiek myli! Mus smerkia mūsų širdis, o ne mūsų brangus VIEŠPATS! Jėzus jau numirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, jos visos iki paskutinės yra atleistos. Bet kartais mums yra labai sunku tuo patikėti. Todėl Dievas siunčia mums Savo Šventąją Dvasią, kuri mūsų širdyse nori uždegti tikėjimą, kad JO akivaizdoje mes galėtume nuraminti savo širdis. Šventoji Dvasia taip pat nori pakeisti mūsų nusistovėjusias vertybes. Juk kaltės jausmas smerkia mus ir mes tampame beverčiais. Tačiau Dievo akyse mes esame labai vertingi! JIS nupirko ant kryžiaus brangų Deimantą, o ne kažkokį bevertį šiukšlių gabalą. Per Jėzų mes tapome tokiais vertingais! Taigi, artinkis prie Dievo širdies ir būk mylimas! Tebūna nuplautos visos Tavo nuodėmės, palik savo senus įsitikinimus bei jausmus ir būk pripildytas Jo Dvasios bei Meilės!
Dėkoju, Jėzau, kad išpirkai mane iš nuodėmės ir kaltininko. Tu visiškai išlaisvini mane nuo visų pasmerkimų! Aš esu Tau labai vertingas; suteik man, prašau, Savo Dvasią, kad galėčiau tuo patikėti! Ačiū, kad šiandien Tu esi šalia ir suteiki man išgelbėjimo džiaugsmą!