Palaiminti vargšai dvasia,
nes jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti, kurie liūdi,
nes jie bus paguosti.
Palaiminti romieji,
nes jie paveldės žemę.
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo,
nes jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji,
nes jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai,
nes jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai,
nes jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo,
nes jų yra dangaus karalystė.
Evangelija pagal Matą 5, 3-10
Kam taikomas šis apibūdinimas? Taip, Jėzui, ir tik Jėzui! Aš toks esu tik truputį, bet JIS yra viskas asmenyje! Jėzus, mūsų tikėjimo centras, gyvenimo centras, meilės centras, aplink JĮ sukasi visata.
JIS buvo vargšas prieš Dievą, tuomet paliko dangų, paliko visą dieviškumą tam, kad būtų žmogumi ir gyventų mūsų gyvenimą. JIS pats nieko negalėjo padaryti, JIS visada buvo ryšyje su Tėvu ir nuolat klausdavo, ką reikia nuveikti. Dievas išpildydavo tai, ką Jėzus išsakydavo.
JIS liūdėdavo. Taip, kupinas paguodos Jeruzalei ir visai šaliai. Nes JIS matė, kaip žmonėms pasibaigia, jeigu jie nepuola ant kelių. Jeigu jie nepriima JO, jeigu jie nueina savais keliais… JIS regėjo, jog tai yra baisu. Pilnas meilės JIS raudojo dėl prarastųjų.
JIS negalėjo panaudoti jėgos, nei karto, nei tam, kad išsivaduotų nuo kryžiaus. Tik prieš tikrąjį priešą JIS naudojo jėgą. Bet prieš mus, žmones, JIS nepakėlė net mažiausio pirštelio tam, kad mus pasmerktų ar nubaustų. JIS yra romus, kantrus, gailestingas ir kupinas užuojautos.
O, Viešpatie! Tu toks švelnus, toks kantrus, gailestingas, toks pilnas džiaugsmo ir paguodos; – Tu toks didis, visaapimantis, visa persmelkiantis! Meldžiu Tave, nes Tu esi Tas, kuris taip stipriai mane myli!!