„Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.”
Evangelija pagal Matą 26, 27–28
Paskutinė vakarienė su mokiniais. Jėzus pripila taurę vyno ir perduoda mokiniams tardamas aukščiau esančius žodžius.
Krikščionys šimtmečius kovojo ir ginčijosi dėl to, ar vynas yra tik simbolinis, ar virsta krauju skrandyje, ar iškart taurėje… Tarsi nebūtų nieko svarbesnio! Jeigu velnias negali priversti mūsų nesutikti dėl Jėzaus, tada jis padaro antros ir trečios svarbos dalyką tokį svarbų, kad mes tikrai imame kivirčytis ir susipriešiname!
Broliai, švęskime Viešpaties vakarienę kartu su Jėzumi! JIS yra tikėjimo centras! JIS yra mūsų pamatas! Stogo spalva tikrai nesvarbi…
Viešpaties vakarienė yra galinga. Mes mėgaujamės mūsų Viešpačiu, kuris atidavė save už mus, priimame Jį ir tada Jis yra mumyse. Mes gyvename per Jo mirtį. Tai šventa, to negalima iki galo suprasti, tačiau galima suvokti tikėjimu.
JIS mirė, praliejo savo kraują ir per šį kraują sudarė Sandorą: atleidimas – jokio keršto, jokios bausmės ir teismo.
Kas netiki, daro jį melagiu ir piktžodžiauja Jėzaus darbui. Todėl tvirtai laikykis atleidimo, neleisk vėl kilti abejonėms! Pakartok sau: man atleista, ačiū, Jėzau! – kad tikėjimas pagaliau galėtų augti!
Nėra jokios išimties, atleistos visos nuodėmės. Tą kaltę, kuri buvo raudona kaip purpuras, Dievas nori išbalinti kaip sniegą!
Atleidimas galioja daugeliui. Jei atsisakai kam nors atleisti, pats irgi jo negausi. Tavęs laukia kankintojai, kurie trikdys tavo svajones ir mintis!
Per šį paprastą Atminimo vakarienės ritualą pats Dievas ateina pas mus ir veikia mumyse bei tarp mūsų. Gal turėtume juo naudotis kur kas dažniau?! JIS veikia per Atminimo vakarienę ir mums reikia Jo gydančio artumo!
Ačiū Tau, Jėzau, Tu praliejai savo kraują, kad aš galėčiau gyventi. Tu atleidai daugybę mano nuodėmių ir aš noriu atleisti priešams. Jėzau, kaip gera, kad Tu gyveni mano širdyje ir teiki šviesą, viltį ir išgydymą!!!