Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais… Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos?
2 laiškas Korintiečiams 6, 14
Išties stiprūs žodžiai, jie mane patraukia! Kai šiandien buvau susirinkime, peržvelgiau visus žmones iš eilės ir pamačiau: Kai kuriuose, net ir krikščionyse, yra tamsos. O štai kiti visai abejingi, nieko nepastebi, turi tarsi imunitetą prieš Dievo Dvasios veikimą, – vienodai krikščionys ir nekrikščionys. Yra tik keletas tokių, iš kurių spinduliuoja šviesa.
Kaip tai atsitinka? Kodėl viskas taip tamsu? Kodėl atrodo, kad tamsa valdo net ir krikščionis? Kas čia turima omenyje kalbant apie tamsą? Ar Jėzus jos nenugalėjo??
Žinau, kad kai kurie yra užvaldyti priklausomybės. Jie nėra laisvi, bet jie tamsoje. Nesvarbu, ar alkoholio, sekso ar kitų priklausomybių įkalinti. – Jėzus atneš šviesą! JIS išlaisvina!
Kiti kenčia nuo depresijos, blogų, liūdnų, tamsių minčių. Viskas bloga, pikta, liūdna. Niekas neturi prasmės ir tikslo, pabaigoje vienaip ar kitaip belaukia tik šalta kapo duobė. Tai kam dar stengtis? Dėl ko džiaugtis? Dainuoti? Tam nėra jokio pagrindo. Geriausia būtų patiems nutraukti šią kančią. – Jėzus nugalės šią tamsą ir suteiks naują mąstymą!!
Kai kurie sapnuoja košmarus ar patiria įvairių perspėjimų. Iš to Jėzus taip pat nori išlaisvinti.
Aš pats esu niurzglys ir bambeklis. Kai atsikeliu ryte, pradedu arba bambėti, arba dėkoti. Čia jau mano apsisprendimas. Jeigu laikausi Dievo žodžio, gręžiuosi į Jėzų, taip gyrius ir padėka nulemia mano dieną. Turiu tai sąmoningai kiekvieną rytą nuspręsti, – automatiškai nepavyksta, tai visuomet tarsi maža kova.
Jeigu laikausi įsikibęs Jėzaus, tada būna šviesu. Jei pasiduodu niurzgėjimui ir blogoms mintims, diena tampa tamsi, nelabasis džiūgauja ir valdo. Bet ką gi aš turiu bendro su juo? Aš juk priklausau Jėzui, aš priklausau šviesai!!
Tikrai, Jėzau, Tavimi noriu aš sekti, nes Tu esi šviesa, viltis, džiaugsmas, ramybė! Nieko nenoriu turėti bendro su tamsa! Laikausi Tavęs, kabinuosi į Tave, nes Tu mane myli ir laikai mane Savo stipriose rankose. Kaip gerai, kad Tu esi!!!
Dar pora stiprių eilučių iš cituojamo skyriaus:
Mes esame gyvojo Dievo šventovė, nes Dievas pažadėjo: Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta. Todėl: išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite man sūnūs ir dukterys. – (Kokie nuostabūs pažadai!! Dėkoju, Jėzau!!)