… Gera, kai širdis sustiprinta malonės, …..
Laiškas hebrajams [žydams] 13, 9
Dievas nori, kad mūsų širdis būtų tvirta ir dėl nieko per daug nesirūpintų. Priešas mums nuolat pakiša įvairius pavojus, kad mes būtume pilni baimių ir rūpesčių. Tačiau tuomet mes tikrai negalime būti linksmais Kristaus liudytojais! Tuomet yra sugriaunamas mūsų pasitikėjimas Kristumi. Kuo aš tikiu? Dievas davė man daug pažadų. Bet kiekvienakart priešas taip, kaip ir Adomo bei Ievos, klausia: „Bet ar tikrai Dievas galėjo taip pasakyti..? Ar JIS tikrai tai turėjo mintyje?.. Ir mes pradedame viskuo abejoti. Taip, priešas mus gerai pažįsta ir žino, kaip jis mus gali atitolinti nuo Jėzaus!
Gera turėti tvirtą širdį! Tuomet mūsų širdims nebevadovaja įvairios nuomonės ir balsai, jausmai ar geismai, bet JIS, Kuris niekada nesikeičia. Tai malonė, kuri mus keičia. Todėl Todėl eikime prie Jo malonės sosto ir leiskime mūsų širdims nurimti Jo artume. JIS yra stipresnis už visas jėgas! JO Žodis – paskutinis!
Jėzau, aš noriu tvirtai laikytis Tavęs ir Tavo pažadų! Nenoriu būti lyg vandenyno nešiojamas medgalis, bet noriu tvirtai stovėti ant uolos. – Tu esi ši uola! Dėkoju, kad mano širdis gali nurimti Tavo artume ir Tu ją sustiprini savo malone. Tu esi Viešpats, Kuris mane myli ir visuomet laikosi savo Žodžio!