Savo žmonai Michalei Dovydas sakė:
… aš šoksiu Viešpaties akivaizdoje; darysiu save dar niekingesnį ir būsiu menkas savo akyse.
2. Samuelio knyga 6, 22
Michalė buvo tuometinio karaliaus Sauliaus duktė. Ji buvo kiek pasipūtusi, mat turėjo karališką kilmę. Jai visai nepatiko, kad Dovydas apimtas džiaugsmo, lydėdamas šauksmų, apsinuoginęs šoko Viešpaties akivaizdoje. Jos nuomone, jis apsijuokė. Tačiau Dovydas turėjo teisingą požiūrį: jis nusižemino prieš Viešpatį, ir jis norėjo dar labiau save sumenkinti, kad JIS galėtų jį panaudoti. Ir savo akyse jis savęs neaukštino, bet menkino, kaip tarnas, kaip apdovanotasis, kaip tas, kuris tik iš malonės tapo kažkuo. Gyvenimą Michalė baigė vieniša, be savo vyro Dovydo ir liko bevaikė. Taip sergi Viešpats Savo tarnus ir baudžia už puikybę.
Bet ką tai turi bendro su mumis? Pastarosiomis dienomis daug galvojau apie nuolankumą ir dar nepriėjau išvadų. Kaip išsiskyrusiam, dar yra daug ką atleisti ir už daug ką prašyti atleidimo.
Šiandien buvome prekybos centre. Neskubėdamas stūmiau vežimėlį, o sūnus bėgo priekyje. Pastebėjau, jog iš lentynos iškritusi duona gulėjo ant tako. Mano sūnui nekilo sunkumų pasilenkti ir vėl padėti kepalėlį į lentyną. Tačiau žinau, kad daugeliui žmonių yra sunku pasilenkti. – O tai ir yra nuolankumas. Didžiuojuosi savo mažuoju!
Taip yra ir pas Dievą: Kai galiausiai sugebame pasilenkti, mums tai tikriausiai „Pasaulio pabaigos nuojauta“, bet Dievas didžiuojasi mumis. Pagaliau jis to išmoko!
Nuolankumas yra Dievo dovana, dėl kurios turime sunkiai kovoti. Tol, kol savyje turime bent 1 procentą išdidumo, mums sunkiai seksis pasilenkti. Tik tuomet, kai įveiksime išdidumą, nugalėsime savo senąjį aš, tik tada galėsime būti tokie nuolankūs kaip Jėzus. Tik tada mes būsime laimėtojai.
Ypač bendraujant su broliais ir seserimis nuolankumas yra pageidaujamas. Tiek daug jų yra dar jauni tikėjime arba pasiliko jauni ir, deja, nepaaugo. Bendraujant su jais reikia daug kantrybės ir nuolankumo. Bet Viešpats ypatingai laimina nuolankiuosius ir už pastangas atlygina džiaugsmu ir gilia širdies ramybe. Evangelijos pagal Matą 5 skyriuje laiminimo maldoje ir vėl sutinkame nuolankiuosius. Būkite palaiminti!!
Viešpatie, Tu buvai nuolankus iki pat mirties, nes žinojai: Dievas rūpinasi Tavimi. Padėk man būti nuolankiu, net kai man tai sunkiai sekasi ir viskas manyje tam priešinasi. Bet Tu esi šalia manęs su visa Savo šlove. Dėkoju, Tu manęs neužmiršti!!!