Norėdamas patikti žmonėms, nebebūčiau Kristaus tarnas.
Galatams 1, 10
Teisingai skelbti Evangeliją įmanoma tik tada, kai žmogui daugiau niekas nerūpi. Tik Jėzus, Viešpats, yra svarbus. Visa garbė turėtų priklausyti Jam ir aš noriu visiškai atsiduoti Jo tarnystei. Džiaugiuosi, kad Jis dar gali mane panaudoti ir manęs neišmeta į metalo laužą.
Bet žinau, ką reiškia norėti patikti žmonėms. Prisimenu savo pirmąją merginą. Kaip aš stengiausi atkreipti jos dėmesį ir laimėti jos meilę. Kaip norėjau patikti mamai, mokytojams ir vadovams. Jie turėjo būti patenkinti, o mane, t. y. mano gebėjimus, matyti kaip nepamainomus. Norėjau būti geriausias, nepakeičiamas. Visi turi mane mylėti, gerbti ir norėti susidraugauti… Deja, nieko iš to neišėjo, o gal ir gerai. Nes todėl aš priklausau nuo Viešpaties. Būtent JIS yra tas, kuris man skiria visą dėmesį, kurio man reikia. Dabar esu nepriklausomas nuo kitų palankumo. Man svarbu tik tai, ką apie mane galvoja Viešpats. Taip aš sugebu priimti nepopuliarius sprendimus. Man nereikia su niekuo tartis, veltui kreipti dėmesio ir daryti kompromisų. Esu laisvas Jame. Nes esu priklausomas tik nuo Jo.
Kaip būtų gerai, jei visi pamokslininkai, politikai, tėvai ir vadovai būtų tokie laisvi! Atsirastų tikra brolybė. O dabar tėra apgaulė ir fasadas.
Man nebereikia patikti žmonėms. Bet jie privalo patikti man. Tai vadinama krikščioniška artimo meile. Jie man svarbūs, bet ne jų nuomonė apie mane. Aš noriu jiems tarnauti su meile, kuria juos ir mane myli Kristus. Tebūna giriamas vien Kristaus vardas!!!
Ačiū, Jėzau! Tu mane taip myli, kad man nebereikia ieškoti kitų garbės. Su Tavimi esu visiškai saugus, užtikrintas ir priimtas.