Dievas tavęs nepamiršta  –  2019.09.08

Dievas yra pasakęs: Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.
Laiškas Hebrajams 13, 5

Istorija, kurią aš labai vaizdingai įsivaizduoju:
Prieš pora dienų sėdėjo Dievas danguje Savo soste ir neturėjo ką veikti. Tuomet pasiėmė teleskopą ir pasižiūrėjo į žemę. Ji atrodė nuostabiai, ir JIS tuo labai džiaugėsi. Tada JIS pasuko ratuką ir rado mūsų šalį. Nuostabu! – tarė Viešpats, tokia graži šalis!! Tuomet paaštrino regos lauką ir surado mūsų miestą. Puiku!! – ir JIS džiaugėsi. Tada JIS dar padidino kokybę ir rado tave. JIS labai apsidžiaugė, kad surado tave. JIS nežvelgė į visas detales išdidintai, tik į geras, o tai JĮ iš tikrųjų džiugino. JIS prisiminė, kaip sukūrė tave ir tuo džiaugėsi. Toks mielas vaikas! Aš laiminsiu jį!! Džiaugiuosi šiuo vaiku! – taip JIS tąkart galvojo. Ir štai šį mažą, tyrą, nekaltą vaiką JIS pamatė suaugusiuoju. JIS myli jį visai taip, kaip tą mažą vaiką, vis dėlto JIS pamatė šešėlius, kuriuos paliko gyvenimas, nuodėmes bei nuodėmių pasekmes; – savo paties kaltes bei kitų skaudulius, padarytus šiam vaikui. Ir JIS tarė Jėzui: Noriu aplankyti savo vaiką. Einam!
Taip Jėzus išsiruošė į kelią pas šį vaiką. Pirmiausia JIS paėmė jį ant rankų ir nuoširdžiai juo pasidžiaugė. Tada nuprausė vaiką iš išorės ir vidaus, tyrai ir švariai. Muilas čia nepadėjo, reikėjo kraujo, kuris buvo pralietas ant kryžiaus. Tik taip gali žmogus ir vėl tapti grynas ir be kaltės.
Vaikas, kuris tapo suaugusiu, iš pradžių priešinosi. Bet Jėzaus meilei ir kantrybei tai netrukdė. Taigi jis priėmė Jėzų, susidraugavo su JUO, pradėjo JĮ mylėti. Ir vaikas pražydo, nors jis jau ir buvo suaugęs. Tada atsirado gyvybė nuobodžiam gyvenime! Džiaugsmo netrūko, vyravo ramybė ir skleidėsi viltis! Naujas gyvenimas iš senų nuolaužų, kaip gera!!! Tikrai, Jėzus vaiko niekada neužmiršo ir visada jo ieškojo.
Niekada JIS jo neapleis, nepamirš ar bėdoje nepaliks. Jis JAM yra labai vertingas. Net jei jis jau senas ir žilas, JIS vis dar mato jį kaip Savo vaiką.

Dėkoju, Jėzau, Tu niekada manęs neužmiršai, nors taip ilgai ėjau aš savais keliais. Bet štai Tu esi čia, Tu nori manęs, o aš tariu Taip! Meldžiu, ateik į mano širdį, gydyk mane, apvalyk mane ir pripildyk mane naujuoju gyvenimu, viltimi ir džiaugsmu!! Tu esi toks geras man!

(Mes buvome benamių prieglaudoje. Ten vienas draugas liudijo apie Dievo meilę. 14 metų jis sėdėjo kalėjime, vis dėlto buvo kupinas džiaugsmo, o jo veidas spindėjo džiaugsmu dėl Jėzaus. Ir viena pažįstama, kurios gyvenimas jau buvo beveik sugriautas narkotikų, pasakojo, kaip Jėzus ją pakvietė bei išlaisvino iš priklausomybės. Štai dabar ji princesė, ji tiesiog švyti. Jeigu Jėzus myli šiuos žmones, jų ieško ir juos išlaisvina, tai tau taip pat yra vilties. JIS yra šalia, laiko tave Savo rankose. Pasiduok! Tu niekada nebūsi pamirštas ar apleistas, Viešpats yra šalia!)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*