O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“
Apreiškimo 21, 5
Kai gimėme, buvome gryni ir balti, švarūs ir nekalti. Vis tik vėliau į mūsų mažą, jautrią širdį negailestingai įžengė kiti žmonės ir paliko mums gilių žaizdų. O ir mes patys žaidėme su nuodėmėmis, purvu, taip atverdami sau dar daugiau žaizdų. Nekaltumas, švarumas, baltumas dingo. Liko tik purvas, kaltė, sužeidimai ir skausmas.
Ir štai ateina Jėzus, kuris sako tau: Ateik, duok man savo širdį! Štai aš visa darau nauja. – JIS nori šio purvo, kaltės ir nešvarumo, nori duoti tau už tai gryną, nekaltą, švarią širdį, jautrią, sveiką širdį.
Prieš pora savaičių vaikų kambaryje už spintos aš radau seną oro balioną. Žinoma, ten nebebuvo jokio oro, ir jis buvo visiškai dulkėtas. Kažkada jis buvo baltas, bet dabar greičiau pilkas ir juodas. Gan šlykštu liesti tokį daiktą. Bet mes palaikėme jį po vandens kranu ir po to pabandėme pripūsti. O tada pamatėme, kad kažkas ant baliono nupiešė veiduką, šypsenėlę, kuri juokiasi.
Kai suradome šį seną daiktą, jis atrodė toks bjaurus, purvinas, sugedęs. Ir štai po plovimo ir pūtimo jis atrodė tikrai gerai. Taip Jėzus nori padaryti ir su mūsų gyvenimu: Nuvalyti bei pripildyti Savo Dvasia, gyvybe teikiančiu kvėpavimu. Ir štai tada gali ir vėl matyti šypseną!
Nuostabu, ar ne? – JIS turi tam galią.
Meldžiu, jei ir tu esi toks tuščias, purvinas, nenaudingas oro balionas, ateik pas Jėzų. Prašyk JO visa padaryti nauja. Jeigu tavo gyvenimas nebeturi prasmės, jeigu viskas sugriuvo, jeigu kiti žaidė su tavo jausmais ir stipriai sužeidė tave, jeigu nuodėmės apsupo tave ir pavergė, jeigu tu pats primetei sau daug kaltės, tada ateik! Prašyk JO atnaujinti tavo širdį ir neužsisklęsk, kol JIS neras buveinės tavo širdyje. JIS nuoširdžiai tave myli!!
Jėzau, mano gyvenimas yra beprasmis, išvaistytas, suterštas. Meldžiu, ateik į mano širdį ir padaryk mane naujai! Apvalyk ir gydyk mane! Man reikia tavęs, Viešpatie!