Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, –
dera, kad dorieji jį šlovintų.
Šlovinkite Viešpatį lyra,
skambinkite jam dešimtstyge arfa.
Giedokite jam naują giesmę,
šmaikščiai lieskite stygas džiugiai šūkaudami.
Psalmė 33, 1-3
Ir kodėl gi yra taip? Toliau psalmė tęsiama žodžiu „Nes…”. Nes JIS yra mūsų Viešpats, nes JIS mus stebi, nes JIS mumis rūpinasi, nes JIS nepaleidžia mūsų iš akių… Et, yra tiek daug dalykų, kuriuos Viešpats daro dėl mūsų! Dėl to turime džiūgauti, nes….
Nejau neturi jokio pagrindo šlovinti Dievą, JAM dėkoti? Tuomet iš tiesų esi vargšas.
Man neypatingai gerai sekasi, bet turiu tūkstantį priežasčių JAM dėkoti ir JĮ šlovinti. Kuo mažiau galiu aš, tuo daugiau padaro JIS. Tikrai nuostabus šis aprūpinimas, šitas maudymasis Dievo meilėje! JIS neįmanoma padaro įmanomu.
Jeigu mano gyvenime visada būtų buvę tik saulės spinduliai, argi man reikėtų Gelbėtojo, Padėjėjo ir Išganytojo? Pora eilučių toliau rašoma: Teisieji turi daug kentėti, bet Viešpats juos išlaisvina iš viso to. – Kaip gi galėtų JIS būti Gelbėtojas, jeigu teisieji neturėtų kentėti?
Kuo didesnis yra poreikis, tuo didesnis ir išgelbėjimas. Kuo stipresnis priešas, tuo stipresnis mano Padėjėjas.
Ir: kuo stipresnis išgelbėjimas, kuo stipresnis Padėjėjas, tuo stipresnis mano džiaugsmas ir gausesnis dėkojimas.
Dievas mane priveda prie dėkojimo ir džiūgavimo. O šis dėkojimas mane vis labiau priartina prie Dievo. Tikrai, kuo daugiau dėkoju, tuo labiau ir stipriau jaučiu Dievo buvimą šalia. Ir tai taip nuostabu! Nors iš pradžių dėkojimas gali kilti per kančią ir dirbtinumą, pamažu jis išsirutulios į nuoširdžią padėką, mums nuolat bepraktikuojant. Tokių pastangų reikia išties ilgą laiką, kol jos bus įsisavintos.
Dar kartelį: kuo stipresnė problema, tuo didesnis išgelbėjimas. Kuo stipresnis mano Gelbėtojas, tuo gausesnis mano dėkojimas. Kuo stipresnis mano gyrius, tuo arčiau yra Viešpats. Ir štai kas įdomu: Kuo arčiau Viešpats, tuo labiau aš ištirpstu JO buvime. Tuomet man jau nieko nebereikia, JO pakanka. JIS yra šalia, pasiekiamai arti. Žodžių nepakanka, ir malda užgęsta, yra tik JIS. JIS persmelkia mane, paima Savon nuosavybėn, o aš stebiuosi ir pasineriu į tylią laimę. Kaip nuostabu yra su JUO! Tokie momentai niekada neturėtų baigtis!
Dėkoju, Jėzau, Tu esi nuostabus Viešpats! Apsimoka gyventi su Tavimi ir būti kartu su Tavimi! Mėgaujuosi, kuomet mane persmelki ir iki pertekliaus apipili Savo meile. Tikrai, Viešpatie, Tu esi nuostabus, galingas, mylintis Dievas!