Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas kurio lapai nevysta.
Psalmė 1, 3
Taip, toks yra žmogus, besidžiaugiantis VIEŠPATIES įsakymais bei dieną naktį šnabždantis apie Jo mokymą. Dievas yra jo gyvenimo šaltinis: jis giliai tiki Kūrėju. Toks žmogus nėra plūduras, plaukiantis tai į vieną, tai į kitą pusę plačiame vandenyne. Jis nėra pelai lauke, kuriuos pūsto vėjas. Jis ne žiniasklaidos ir mados, sprendžiančios, ką mes turime galvoti ir kaip rengtis, auka. Šis žmogus stovi tvirtai, turi savo nuomonę ir žino, kaip jam elgtis. Taip, toks žmogus, giliai tikintis Dievu, yra palaima mums.
Aš ir noriu būti tokiu medžiu, giliai įsišaknijusiu, augančiu prie vandens, žiemą apsaugančiunuo vėjo, o vasarą suteikiančiu šešėlį. Jau iš toli jis yra matomas ir galima suprasti, kad ten yra vandens. Jo šakose gyvena paukščiai, suka lizdus ir čiulba iš džiaugsmo. Rudenį jis laikuduoda vaisių, kuriuos gali skinti kiekvienas ir pasistiprinti. Štai toks medis yra palaima!
Jeigu mes norime tapti tokiu medžiu, tada Dievo žodis turi gyventi mūsų širdyje. Mes visada galėsime su Juo bendrauti: gatvėje, mokykloje, užmiegant ir pabundant. Tuomet Dievo žodžiai tampa gyvybingi mūmyse ir įtakoja mus. Mes giliai tikime Juo, o JIS tvirtai laiko mus.
Dievas yra žemė, kurioje mes įleidę savo šaknis; vanduo, teikiantis gyvenimą; saulė, padedanti sunokti mūsų vaisiams; apsauga, kuri mūsų niekada neapleidžia. Laimingas žmogus, kuris atmeta nedorėlių patarimą, neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, bet džiaugiasi VIEŠPATIES įsakymais ir dieną naktį šnabžda apie Jo mokymą (iš 1 psalmės).
Dėkoju! Pas Tave, VIEŠPATIE, esu stipriai įsitvirtinęs. Tavo gyvybės vanduo prateka pro mane ir atveda į gyvenimą bei nuplauna. Tu esi uola, ant kurios aš stoviu tvirtai. Tik su Tavimi galiu gyventi pilnavertiškai bei brandinti vaisius, kuriuos skyrei man. Tu man suteikei vietą, kurioje dabar esu bei pasirūpini gyvybės vandeniu. Dėkoju, kad apgalvojai viską ir tinkamai sutvarkei!