Visiems, kurie jį priėmė,
jis davė galią tapti Dievo vaikais –
tiems, kurie tiki jo vardą.
Evangelija pagal Joną 1, 12
Būti vaiku, kaip gera. Esi neapsunkintas atsakomybės. Turi kažką, kame gali rasti paguodą ir saugumą. Nereikia rūpintis maistu, gėrimu, gyvenamąja vieta, miegu … visa tai daro tėvai. Ir karts nuo karto yra ledų, torto, šokolado bei kitų nuostabių dalykų.
Po to pradedi būti suaugusiuoju ir perimi atsakomybę. Mama nebepaguodžia dėl kiekvienos mažos „popos“. Pats gali visa pakelti ir išgyventi.
Ir vis dėlto, kuo vyresnis tampu, tuo labiau ilgiuosi savo tėvo. Ko nors, pas ką galėčiau gauti patarimą ir su kuriuo galėčiau aptarti problemas.
Ir štai aš džiaugiuosi turėdamas dangiškąjį tėvą. JIS yra toks, kokiu aš įsivaizduoju patį geriausią tėtį. JIS saugo, guodžia, padeda, išklauso, suteikia patarimą ….. JIS paprasčiausiai yra geras man. Man nereikia nepasitikėti galvojant, kad JIS išnaudos mane Saviems planams. Galiu ateiti pas JĮ toks, koks esu ir man visai nereikia apsimetinėti. JIS yra kaip tėtis, kaip draugas ir kaip mama ar draugė. Savo esybe JIS toks visa apimantis, kad vien tik „tėviškas“ JAM apibūdinti nepakanka. – Bet aš esu JO vaikas, ir tai yra svarbiausia.
Taip yra dėl to, kad Jėzus gyvena manyje. Aš tikiu JUO, savuoju Viešpačiu. Aš pasikviečiau JĮ į savo širdį, kad JIS būtų mano karalius, mano ramybės kunigaikštis. JIS apvalė mane nuo visų nuodėmių ir purvo. JIS atlaisvino man kelią pas tėvą. JIS priėmė mane kaip brolį, nes mes turime tą patį tėtį.
Karalienės Elžbietos vaikai visada buvo labai šilti savo mamai. Jie nesivadovavo kitų naudojamais kreipiniais: Jūsų didenybe, jūsų aukštenybe ar pan. Jiems to neprireikė, nes ji juk jų mama.
Taip yra ir su mumis: Mums nereikia pamaldžių žodžių rinkinių, nes Dievas tapo mūsų Tėvu. Žinoma, mes vis dar kupini pagarbos JO atžvilgiu, bet vistik kitaip nei anksčiau. Mūsų pagrindas yra tik meilė, nebe baimė.
Taigi Jėzus padarė mane Dievo vaiku, mylimu Dievo vaiku. Aš tikiu JUO, aš priklausau JAM.
Kokia galia slypi tame! Galiu prašyti visko, o JAM sunku atsakyti Ne. Aš esu ne tik vaikas, bet ir įpėdinis. Aš paveldžiu viską, ką ir Jėzus paveldėjo. Ir kai aš būsiu pakankamai subrendęs, JIS man visa atiduos. Aleliuja!
Dėkoju, Jėzau, Tu darai mane Dievo vaiku!! Kaip man gerai, juk turiu tėtį, turiu visą šeimą!!! Nuostabu, nebeesu vienas!! Dėkoju!!!