Tada džiaugsiesi, drauge su levitu ir ateiviu, gyvenančiu su tavimi, visu geru, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, yra davęs tau ir tavo namams.
Pakartoto įstatymo 26, 11
Dievas nori džiugaus tikėjimo! Ne nuobodaus, veidmainiško, kaip plienas kieto tikėjimo. JIS nori matyti judėjimą!
Štai kodėl Dievas nustatė daug švenčių, per kurias žmonės turi džiaugtis visu geru, kurį mums daro Viešpats. Šios šventės tikrai skyrėsi nuo mūsų griežtų, šventų ceremonijų ir ritualinių apeigų.
JIS trokšta, kad mes leistume lietis savo jausmams ir savęs neribotume. Žinoma, neturėtume pakenkti kitiems ir paleisti savo jausmus kitų sąskaita. (Viena moteris visada meldžiasi garsiai ir greitai ir tiesiai man į ausį… Man tai jau pakenkė. Dar viena moteris melsdamasi pakėlė rankas, o kadangi buvome susispaudę, jos ranka praskriejo vos 5 cm atstumu nuo mano nosies… Tai pernelyg pavojinga). Emocijos yra gerai! JIS juk sukūrė mus jausmingus.
Man pačiam visada sunku atsipalaiduoti ir parodyti savo jausmus. Bet JIS vertas, kad maldoje pakelčiau rankas. JIS vertas, kad kartais atsiklaupčiau. JIS vertas, kad garsiai giedočiau Jam gyrių. JIS vertas, kad kartais man ištrykštų ašaros ar kad garsiai juokčiausi. JIS vertas, kad šokčiau Jo akivaizdoje, nes aš taip džiaugiuosi savo Viešpačiu. Šiaip ar taip, aš negaliu ramiai sėdėti ir savęs tvardyti. JIS vertas, kad parodyčiau Jam savo jausmus!
Jis yra vertas būti garbinamas maldos bendruomenėje. Noriu atverti savo burną, o ne visada perleisti kitiems Jį girti, Jam dėkoti ir užtarti.
JIS čia! Visur, kur žmonės Jį giria, JIS yra galva, stovinti virš visų dalykų. Ten virš mūsų sklendžia angelai ir apgaubia mus savo apsauga. O ir JIS pats jaučiasi su mumis gerai.
Ačiū, Jėzau! Tu ne tolimas Dievas, bet esi arti manęs. Kaip gera, kad esi šalia! Kaip gera, kad galiu visus savo rūpesčius mesti ant Tavęs! Kaip gera, kad galiu laisvai džiaugtis! Tu esi nuostabus!