Jūs pažinsite juos iš vaisių.
Evangelija pagal Matą 7, 16
Kalbama apie netikrus pranašus. Gali juos atpažinti, kai turi išlavintą klausą ir regą. Gali demaskuoti jų mokymus, kai jie neatitinka Kristaus mokymo. Gali atskleisti pranašų veiklas, kuomet jų šaltinis yra kitas nei Jėzus, jeigu jie yra egoistai, skleidžiantys savo pačių išmintį arba norintys užsitarnauti gerą vardą. Yra daug aktorių ir ezoterikų Jėzaus bendruomenėje! – Jėzus juos žino, taigi vieną kartą jiems pasakys: šalin nuo manęs, aš jūsų nepažįstu! – net jeigu jie yra padarę stebuklų Jo vardu.
Kuomet skaitau šią eilutę, staiga kyla tokie klausimai: o kaip yra su manimi? Ar manieji vaisiai vis dar geri? Kažkaip įsivaizduoju save kaip medį, nokinantį dviejų rūšių vaisius, gerus ir blogus. Ir man tai tikrai kliūva. Jėzus čia labai radikalus: Geras medis nokina gerus, o netikęs medis – blogus vaisius…
Vaisiai auga per Šventąją Dvasią: kantrybė, ramybė, gailestingumas, meilė, džiaugsmas, disciplina… jie auga tiesiog veikiant Šventajai Dvasiai. Aš turiu tik būti atidus, kad visiškai atsiduočiau Jai, visai kaip medžiui reikia šviesos, trąšų, vandens ir geros dirvos. Tai mano atsakomybė. Šventosios Dvasios atsakomybė – leisti augti vaisiams, ko aš pats padaryti tiesiog negaliu. Jeigu esu visiškai viena su Jėzumi, viena širdis ir viena siela, tuomet vaisiai bus stiprūs ir geri. Jeigu mėtysiuos į visas puses, daug vaisių nudžius, arba jie bus visai mažyčiai, o gal net supuvę.
Kaip gerai, kad Jėzus man visada atleidžia mano kaltes, jeigu tik aš JO to paprašau ir gailiuosi. Tikrai, JIS kasdien mane nuplauna; – man to reikia, aš esu tik žmogus.
Aš džiaugiuosi ir man palengvėja žinant, kad Jėzus yra mano teisėjas, o ne aš pats, ar kuris nors kitas žmogus. JIS mane išlaisvina. JIS regi tik gerus vaisius, o bloguosius išmeta lauk, ten, kur jūra yra pati giliausia.
Taigi nesileisiu teisiamas ir smerkiamas kitų, taip pat to nedarysiu ir kitiems. Bet aš turiu vertinti, kaip yra su kai kuriais vadovais, pranašais ir apaštalais. Turiu patikrinti jų mokymą bei jų gyvenimą. Ir tam aš turiu priimti ir tvirtai laikytis pozicijos; argi turėtų mano brolis nueiti pražūtin, vien dėl to, kad aš jo neįspėjau?
Vertinti ir smerkti yra skirtingi dalykai! – ir turiu viską daryti atsargiai, nes aš taip pat esu klystantis žmogus. Kaip gerai, kad Dievas man yra maloningas!
Dėkoju, Jėzau, Tu manęs nebaudi, bet man atleidi. Visus bloguosius mano vaisius Tu meti lauk ir leidi augti naujiems, geriesiems. Dėkoju!