Dvi seserys – 2019.05.21

Apvalyk mane izopu, ir būsiu švarus,
Nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, –
Psalmė 51, 9–10

(Izopas yra retas vaistinis augalas).
Pažįstu dvi seseris, kurių vieną vadinu Morta, o kitą Marija. Jos yra labai skirtingos, bet turi tik vieną bendrą dalyką: abi mėgsta ilgas baltas sukneles.
Tačiau baltos suknelės pridaro daug vargo. Jei valgai kečupą ar geri kavą, kas nors gali užtikšti, ir štai tau „graži“ dėmė ant baltos suknelės, fui!
Mortai tai tikra pasaulio pabaiga, ji šaukia ir verkia: „Mano gražioji suknelė visiškai purvina!“ – ir beveik įkrenta į depresiją. Praeina daug laiko, kol ji nusiramina ir išplauna suknelę. Marija yra kitokia: „Nereikšminga dėmelė? Na ir kas?“ – ji tuoj pat griebiasi muilo ir šlakelio vandens, ir suknelė vėl balta. Anokia čia pasaulio pabaiga.
Panašiai nutinka mums, krikščionims. Yra tokių, kurie yra labai rimti ir niekada nenusideda. Bet jei tik kokį mažmožį padaro ne taip, juos visą dieną kankina depresija. Kaip jiems galėjo kažkas panašaus nutikti, jie jau taip seniai įtikėję!
Yra ir kiti, kuriems nuolat kažkas „nutinka“. Bet jie yra ir išlieka džiugūs. Nes dėl kiekvieno mažmožio, o juo labiau dėl didesnių dalykų jie nedelsdami skuba pas savo Viešpatį, kad Jis galėtų juos apvalyti. Jiems nesunku dešimt kartų per dieną paprašyti atleidimo – Jėzus suteikia atleidimą ir duoda jį džiugia širdimi.

Taip, Viešpatie, suteik man savo džiaugsmo dvasios, lengvumo tikėjime, pastovumo! Dėkoju, kad Tu kasdien man šimtą kartų atleidi! Ačiū, kad neribotai mane myli!!! Ačiū, kad esu švarus ir šventas! Viešpatie, aš Tave myliu!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*