Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Laiškas romiečiams 14, 17
Valgis ir gėrimai, drabužiai ir būstas yra svarbu. Todėl Dievas nori mus viskuo aprūpinti, jei mes Jo klausome ir nesame dykinėtojai.
Tekste kalbama apie, kad viskam galioja įstatymai: tą galima valgyti, o to ne. Tuo galima mėgautis, o tuo ne. Biblijoje teigiama: viskas yra gerai, ką Dievas sukūrė ir kuo mes dėkodami mėgaujamės. Jei tave graužia sąžinė, geriau atsisakyk to!
Ir neteisk kitų. Jei jie turi laisvę valgyti ir gerti, tai leisk jiems tai. Teisėjas yra Dievas, bet ne tu. Nenuversk Dievo karalystės dėl valgio! Nesudrumsk ramybės, kurią teikia Dievas, dėl ginčo apie menkniekius! Valgis, gėrimai, malonumas, drabužiai, namai – tai menkniekis, kuriuos išnaudoji ir jų nebėra. Bet Dievo karalystė, ramybė, teisingumas ir džiaugsmas yra amžinas! Tai yra žymiai žymiai vertingiau nei bet kas kitas. O gal galima valgyti tol, kol pajusime taiką ir teisingumą? Galima pasninkauti, kol užsitarnausime džiaugsmą?
Jei esu alkanas ir nueinu į prekybos centrą, tada tiek daug noriu nusipirkti! Man būtinai to reikia! Nesunku atspėti – duodamas kelias godumui, pasislėpusiam už egzistencijos grėsmės.
Kartą buvau pakviestas į iškylą gamtoje. Ryte skubėjau, tad pasiėmiau nedaug duonos ir dešrelių. Vieni mėgavosi salotomis ir sultingais šašlykais, o aš kramčiau sausą duoną. Ir kas mane apėmė? Žinoma, pavydas, pasislėpęs po teisingumo alkiu!
Tol, kol mumyse slypės ir mus valdys godumas ir pavydas, net jei tai apsireikš kartkartėmis, mes nebūsime Dievo karalystėje su Jo teikiamu teisingumu, ramybe ir džiaugsmu. Tik tada, kai įveikiame šiuos dalykus, mus gali apimti Dievo ramybė.
Prisijunkime prie Jėzaus ir tikėkime Juo dėl mūsų aprūpinimo. Jei aš turiu daug, esu dėkingas, jei aš turiu mažai, taip pat esu dėkingas. Daugiau nenoriu lyginti savęs su kitais! Nenoriu trokšti kažko! Noriu būti patenkintas tuo, ką duoda Dievas.
Tol, kol Dievo Dvasia veikia, godumas ir pavydas tyli. Dievo Dvasia į mano širdį įdeda teisingumą, ramybę ir džiaugsmą. Taip, aš noriu šito!
Aš noriu eiti savo keliu priklausomas nuo Jėzaus, su Šventąja Dvasia širdyje. Noriu būti dėkingas, džiugus, pasitikintis ir neapkrautas. Dėkoju, Jėzau, kad Tu gerai rūpiniesi manimi!!
Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad Tu gerai mane aprūpini! Noriu Tavim tikėti ir pasitikėti, kad Tu man suteiksi viską, ko man reikia ir už tai noriu dėkoti. Nenoriu būti valdomas godumo ir pavydo bei sunaikinti savo ramybę!