Nelaimė – 2019.05.08

VIEŠPATS davė, VIEŠPATS ir atėmė!
Tebūna pašlovintas VIEŠPATIES vardas!
Job 1, 21

Štai ką ištarė Jobas, kai jį ištiko skaudi nelaimė. Jis gerai pažinojo Viešpatį, todėl Jis liko ištikimas. „Nepaisydamas visko, Jobas nei nusidėjo, nei Dievui priekaištavo“ (22 eilutė).
Jei mes pažinome Dievą ir Jo begalinę meilę, mes taip pat galime priimti sunkumus, nes žinome, kad tai ateina iš Jo rankos. Ir mes pažįstame šią ranką. Ji neužmuša, o yra galinga, tačiau švelni ranka. Ji mus lepino, glostė, išgydė, darė gera, apdovanojo ir glamonėja. Ir jei ji mums kartais duoda sunkumų, ar norime ją prakeikti? Ar norime murmėti, niurzgėti, skųsti ir aimanuoti prieš Viešpatį, kuris mus taip brangiai nupirko? Jobas nusprendė to nedaryti – jam net tokios minties nebūtų kilę. Jis pažinojo savo Dievą – ar mes Jį pakankamai pažįstame?
Kartą kažkas labai tiksliai pasakė: viskas, kas man nutinka, pirmiausia turi praeiti pro Dievo kontrolę. Jis turėjo omeny, kad Dievas turi pritarti kiekvienam išbandymui, kiekvienai pagundai, kiekvienai ligai ir kiekvienai nelaimei. Taip nutiko ir Jobui: priešas visų pirma turėjo gauti Dievo leidimą, kad galėtų išbandyti Jobą.
Paprastai mes nežinome, kodėl įvyksta nelaimė. Bet mes turime žinoti, kad Dievas to neleistų, jei tai būtų viena kankynė. Mes nežinome, kas per mūsų paklusnumą vyksta neregimajame pasaulyje. Štai kodėl paprastai negalime suvokti mūsų kančių prasmės.
Bet visuose liūdesiuose ir nelaimėse mes galime žinoti: Dievas vis dar kontroliuoja. JIS vis dar tvirtai laiko mus savo rankose. JIS mus myli, niekada mūsų nepamiršta ir niekada nepalieka.
JIS yra meilės Dievas. Skųsdamasis ir kabinėdamasis tik parodau savo netikėjimą Juo, kuris mane taip myli ir tai įrodė ant kryžiaus.

Viešpatie, atleisk! Kaip dažnai aš kabinėjausi ir pykau, kai man nutiko menkutė nelaimė. O, Viešpatie, aš to nebenoriu! Aš noriu Tavimi tikėti, pasitikėti ir žinoti: Tu vis dar myli mane, myli visada ir amžinai. Noriu Tave girti ir šlovinti Tavo išmintį. Noriu padėkoti Tau už visa gera, kurį man jau padarei. Taip, Tu esi didis, kupinas išminties, gerumo, gailestingumo ir kantrybės! Dėkoju!!!