Karti šaknis – 2019.05.01

Galbūt [jumyse] yra šaknis, želdinanti nuodingas piktžoles ir metėles.
Pakartoto įstatymo 29, 17

Tai yra rimtas Dievo įspėjimas. Jis niekada neįspėja tik šiaip sau, o tik dėl mūsų gerovės. JAM nepatinka, kai mūsų širdis apkarsta, tampa kupina piktžolių, metėlių ir piktinasi Juo.
JIS trokšta džiaugsmo, ramybės, meilės, gailestingumo, JIS nori, kad mes būtų patenkinti ir dėkingi, Jis nori, kad per Jo Dvasią mumyse įsikūnytų Jėzaus gyvenimas!
Keletą dienų esu nepatenkintas. Niekas man netinka. Kiekvienas turi tokių mažų, erzinančių netobulumų. Ir aš pats taip pat negaliu jų įveikti… Esu tikras besikabinėjantis bambeklis. Blogai!
Taip blogai, kad pačiam jau gana ir tai mane nervina.
Kas man darosi? Viešpatie, padėk!!!
Kuo daugiau bambu ir kabinėjuosi, tuo labiau ieškau Dievo ir Jo pagalbos. Nes aš nesijaučiu gerai. Juk žmonės nepasikeitė ir nepradėjo man staiga trokšti pikto – ne, tai man kažkas negerai.
Viešpats, kuris mane myli, paskiria man tokį gydymą: atleisti ir atsiprašyti. „Oi, tai sunku! Tikrai iš širdies atleisti tiems, kurie mane išties erzina ir nuvylė!“ – „Taip, – sako Jis,  –taip yra. Aš irgi tai padariau.“ – „Gerai, Viešpatie, jei Tu taip padarei, aš taip pat noriu.“ Ir aš atleidžiu ir atsiprašau, bet man negerėja. Paklausiu dar kartą: „Viešpatie, ko dar trūksta?“ JIS: „Dėkingumo.“ – „Dėkingumo? Taip, aš… hmm…“
Tiesą sakant, aš taip murmu, kad visai pamiršau dėkoti. Už ką? Visi prieš mane, visi erzina, niekas nepavyksta… Dievas tylėjo. Jis visada taip daro, kai pasako kažką svarbaus. Tada ėmiau mąstyti. Ir tada pradėjau dėkoti: Ačiū už  brolį! Ačiū už seserį! Ačiū už juos ir visas jų nuostabias dovanas! Dėkoju už saulę (net jei ji degina), ačiū už vaikus! Ir pastebiu, kaip dėkingumas mane keičia. Ir aš vėl galiu džiaugtis savo broliais ir seserimis ir man nebereikia kabinėtis ar bambėti, aš pats imu taip džiaugtis, tikiuosi ne per daug, nes pamaldžiam žmogui tai nedera… (girdėjau kartą).

O, Viešpatie, kaip gerai! Ir vėl juokas, ir vėl džiaugsmas! Ačiū už tavo ypatingą gydymą! Atleidimas ir dėkingumas – kaip paprasta, bet kaip veiksminga!