Tavo išmalda turi likti slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
Evangelija pagal Matą 6, 4
Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.
Evangelija pagal Morkų 12, 41 – 44.
Jeruzalės šventyklai buvo paaukota keletas centų, kurių moteriai nereikėjo. Dievui jie taip pat buvo nereikalingi. Tačiau vistiek tai buvo labai svarbu!
Moteris net nieko nesiderėjo su Dievu: aš duodu Dievui, ką galiu, o JIS man duoda, ko man reikia; – taigi, žymiai daugiau negu aš Jam duodu. Jėzus greitai tai išsiaiškintų ir nepagirtų. Mes tai žinome, tačiau elgiamės kartais būtent taip: aš atiduosiu Dievui centus ir JIS mane palaimins už tai. Tai būtų sandėris su Dievu, einantis ne iš širdies. Moters poelgį galiu suprasti tik taip: moteris mylėjo Dievą ir buvo Jam dėkinga. Kadangi ji nieko neturėjo, atidavė viską, ką turėjo. Ji negalvojo apie rytojų, nesibaimino ir nesirūpino. Moteris pažinojo Dievą, Rūpintojėlį, Padėjėją, našlių ir našlaičių Užtarėją. Todėl moteris galėjo duoti, negalvodama apie save ir rytojų. Jos širdis plakė Dievui, nes ji žinojo, kad Dievo širdis plaka jai.
Jei duodame, turime duoti tai Dievui. Ne iš apskaičiavimų ir prievartos, bet džiaugsmingai ir laisvai. Pinigai tada nebėra mūsų, tai jau yra Dievo. Nereikalaukime iš to nieko; net jei tai patenka į tamsius kanalus (ar Dievas tai leis, jei mes tapsime nuolankesni?). Nereikalaukime jokios įtakos sprendimams ir padėkos. Mes tai duodame Dievui, bet ne žmogui. Ar Dievas mums atiduos pinigus atgal ar ne, negalvokime apie tai. Tai yra mūsų dovana Jam. Būtų geriausiai, jei duotume viską automatiškai, net negalvodami. Žinoma, pagalvokime, kam duodame savo pinigus, kuo tai naudinga, kaip tai pasitarnauja Dievui.
Mūsų santykis su pinigais yra priklausomas nuo Dievo. Mes Jam atiduodame visą gyvenimą kartu su pinigine! Juk žinome, kad Dievas rūpinasi mumis, ir nesukelia mums baimių ir rūpesčių dėl rytojaus. JIS ir ryt bus čia!
Stenkimės turėti tokią gryną širdį kaip našlė! Dieve, priimk mus į Savo mokyklą!
Dėkoju, Jėzau, kad Tau yra svarbūs maži dalykai! Tu tai matai mano širdyje ir tyrinėji. Prašau, padaryk mane nuolankiu tam, kad aš Tavimi vis labiau pasitikėčiau! Prašau, išgrynink mano tikėjimą, be jokių vidinių sąlygų ir blogų minčių!