Izaokas kreipėsi į savo tėvą Abraomą: „Ugnies ir malkų yra, bet kurgi avis deginamajai aukai?“ Abraomas atsakė: „Dievas pats parūpins avį deginamajai aukai, mano sūnau“.
Pradžios 22, 7–8
Ši istorija apie Izaoko auką man visada labai artima. Nes ir aš myliu savo sūnus!!!
Kaip sunku turėjo būti Abraomui, kai Dievas iš Jo pareikalavo: „Paaukok man savo viengimį sūnų.“ Tačiau jis negalėjo ginčytis su Dievu. Jis pernelyg gerai pažinojo Dievą – jis žinojo, kad Dievas nenori nieko blogo. Todėl jo atsakymas buvo ne tik diplomatiškas, bet ir kupinas pasitikėjimo Dievu: JIS parūpins avį.“
Bet nebuvo jokios kitos avies aukai, ir Abraomas surišo savo sūnų ir pakėlė peilį. Tik tada, ir nė sekunde per vėlai, Dievas vėl įsikišo. JIS pašaukė Abraomą: „Nieko jam nedaryk! Dabar aš žinau, kad tu bijai Dievo, nes neatsisakei atiduoti man savo viengimio sūnaus.“
Dievas stojasi piestu prieš bet kokį vaikų aukojimą. Todėl kanaaniečiai, kurie anksčiau gyveno Palestinoje, buvo sunaikinti. Galbūt dėl to Amerikoje buvo sunaikinti inkai ir majai, nes jie aukojo vaikus. Mes turėtume daugiau dėmesio skirti savo vaikams, o ne aukoti juos klestėjimo dievui!
Mes žinome, kaip labai Abraomui slėgė širdį. Bet pats Dievas padovanojo tobulą auką: JIS atsiuntė į žemę savo viengimį Sūnų Jėzų, kad Jis taptų tobula auka už mūsų nuodėmes. Dievas yra Tėvas, turintis jausmus, ir Jam buvo be galo sunku išsiųsti Jėzų. Tačiau nebuvo kito būdo išgelbėti žmonių ir padaryti daugelio Dievo vaikais. Niekas negalėjo tapti tobula auka, kuri apvalo visų žmonių nuodėmes, išskyrus Jėzų, kuris nepadarė nei vienos nuodėmės. Kokia sunki ši auka buvo Dievui Tėvui! Kaip sunku buvo Jėzui, kai jis tai patyrė, išgyveno ir buvo prikaltas prie kryžiaus! Kaip labai Jis pasitikėjo savo Tėvu, kad šis Jį prikels gyventi! Kaip labai Tėvas džiaugėsi, kai Jėzus išėjo iš kapo! Koks laimingas Jėzus dėl kiekvieno, kas priima šią didelę auką ir nori atleidimo už savo nuodėmes! Jo auka nebuvo veltui – dabar yra daug daug Dievo vaikų.
Ačiū, Tėve danguje! Tu neišgelbėjai savo viengimio Sūnaus, kad išgelbėtum mane. Kaip Tu mane myli!!! Taip, aš tikiu Jėzumi, kuris vietoj manęs nuėjo ant kryžiaus už užnešė mano kaltę. Aš tikiu Juo, kuris mane labai myli, kad Jis prisiėmė mano bausmę. Aš tikiu, kad Jis padaro mane šventą ir švarų, tikrą Dievo vaiką. Dėkoju!!!