JO „Taip“ man – 2019.04.12

Juk tu mano širdį sukūrei,
užmezgei mane motinos įsčiose.
Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas
Tavo visi darbai nuostabūs, – tai žinau labai gerai.
Tavo akys matė mane dar negimusį.
į tavo knygą buvo įrašytos
visos man skirtos dienos,
kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.
Psalmė 139, 13.14.16

Ši psalmė pirmaisiais mano, kaip krikščionio, metais, man labai padėjo. Tiesą sakant, galvoje vis sukosi mintys atimti sau gyvybę, nes viskas neturėjo prasmės ir tikslo. Taigi dažnai valandų valandas sėdėdavau sau praktikuodamas bukas, slogias mintis. Vis dėlto ši psalmė turėjo kažką savyje. Per ją Dievas kalbėjo su manimi. Mano savęs nepriėmimas ir neapykanta sau turėjo priežastį, kurią Dievas pamažu išgydė. Perkeitimas prasidėjo, kuomet Jėzų aš priėmiau kaip karalių. Tikroji transformacija. Ji nenutiko per keletą sekundžių kaip koks stebuklas, bet visai, visai pamažu per metus ir dešimtmečius. Visada, kai tik su Dievu būdavau išvien, mane užplūsdavo Dievo džiaugsmas ir ramybė. O kai ir vėl pasilikdavau vienas bei rūpindavausi savo prislėgtumu, užplūsdavo niūrios mintys.
Šį psalmė turėjo kažką savyje. Dievas, mano Kūrėjas; – vadinasi, ne mano tėvai ar koks kvailas sutapimas. Dievas, mano Tėvas; – ir visai ne tas vyras, kuris niekada neturėjo man laiko bei nuolat iš manęs juokėsi. Dievas, mano Motina; – ir visai ne ta moteris, kuri manęs griežtai atsisakė dar nėštumo metu. JIS norėjo manęs, dėl to aš gimiau. JIS suformavo mane, o ne atsitiktinumas. JIS norėjo manęs, net kai niekas kitas manęs nenorėjo. JIS ištarė man „Taip“, kai visi kiti sakė „Ne“. JIS rūpinosi manimi, skyrė dėmesį man, apgaubė mane meile bei šiluma, kai visa aplink buvo vieniša ir šalta. Kur dar yra toks Dievas?
Visos dienos JAM jau buvo žinomos. JIS žinojo, koks sunkus aš žmogus; – ir vis dėlto JIS norėjo manęs. Kaip gerai man!!
Šiuose psalmės žodžiuose suskamba visa Dievo meilė. Tai, kaip JIS atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną, kaip JIS kuria ir formuoja, kaip JIS myli ir vertina. Nėra sutapimų ar atsitiktinumų, tik dangiškasis Tėvas. Su JUO gyvenimas įgavo tikslą ir prasmę. JAME pagaliau radau ramybę ir džiaugsmą. Būti priimtam. JAME galiu būti toks, koks esu.

Dėkoju, Tėve danguje!!! Tu iš tikrųjų mane myli. Tiek daug darbo Tau buvo su manim! Tikrai, Tu turėtum mane mylėti. Tu jau iš anksto žinojai visas mano klaidas ir vis dėlto ištarei man „Taip“. O, Tėve, kaip gerai, kad aš Tave suradau!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*