Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja.
2 laiškas Korintiečiams 5, 17
Kaip gera daugeliui, kuomet sena tiesiog dingsta ir nebėra mums našta! Kaip palengvėja, kuomet prisiminimai apie blogus dalykus, dėl kurių mes gėdijamės, išblunka ir išsitrina! Kaip gerai, kad mūsų klaidomis nebemosuojama mums kasdien prieš akis, o jos atleidžiamos ir nuskandinamos giliausioj jūroj! Kaip gerai, kad senieji pančiai mūsų nebelaiko ir nebevaržo, tačiau yra nutraukiami! Kaip gerai, kai senieji įpročiai prakeikti ar gerti, piktžodžiauti ar meluoti išnyksta! Tikrai, Jėzus visa atnaujina! Sena praėjo, paprasčiausiai nebėra.
Nors kaina mums ir didelė: tai mums kainuoja mūsų senąjį gyvenimą, o mes labai prie jo prisirišame. Net jei tai nėra tinkama, o gana apgailėtina: mes prie jo prisirišame. Visai kaip mano šuo, turintis savo senąjį kaulą. Jis paleis jį iš dantų tik tuomet, kai aš parodysiu gražų, sultingą naują kaulą. Jėzus norėtų, kad mes savo seną, nenaudingą gyvenimą palaidotume, atiduotume mirčiai ir nebeklausytume savo senojo, storojo aš. Jis turėtų nuskęsti krikšte. O Jėzus nori mums duoti naująjį aš, prijaučiantį Jėzui aš, kur JIS yra Viešpats ir šeimininkas, aš, kuris valdomas Šventosios Dvasios ir apgyvendintas paties Jėzaus. Naujasis aš, gebantis klausytis Dievo bei turintis bendrystę su JUO, visų dalykų Tėvu.
Taigi naujai užgimęs turi augti. Kaip kad kūdikis tampa žmogumi, bet daug ką dar turi išmokti, taip ir naujieji krikščionys gimsta kaip kūdikiai. Sena praėjo, atsirado nauja. Kūdikiams reikia jėgų teikiančio maisto ir daug rūpesčio, kad užaugtų dideli ir taptų stiprūs. Jie beveik nieko negali, tik garsiai verkti. Jiems reikia užgrūdintų, kantrių, meile spinduliuojančių krikščionių, kad tik galėtų gerai augti.
Niekas nevyksta automatiškai. Turime ligi šaknų išnaikinti sena. Tam priklauso ir dalykų, kuriuos pavogėme ar sunaikinome, atitaisymas. Tam priklauso ir pančių su protėvių ar nuosavomis nuodėmėmis sutraukymas. Bet koks ryšys su priešu turi būti nutrauktas; – kaip gi kitaip galėtume būti visiškai laisvi Jėzui?
Ir mums reikia Šventosios Dvasios, teikiančios mums išminties, padedančios mums tikėjime, esančios su mumis maldoje, atidengiančios mums klaidingus dalykus ir išlaikančios mumyse Jėzaus meilę gyva.
Dėkoju, Jėzau, Tu apie viską pagalvojai! Tu žinai, kaip mažus vaikus padaryti tvirtais krikščionimis. Dėkoju, galiu Tau viską patikėti. Dėkoju, kad senasis gyvenimas praėjo ir kad aš turiu naująją Jėzaus-širdį!!!
PS: Mano berniukų krikštas buvo nuostabus! Viešpaties buvimas tvyrojo šventės metu. Jie eis savąjį kelią kartu su Jėzumi. JIS bus ištikimas jiems ir jie bus palaiminimu daugeliui.