Nes tu sutriuškinai juos slėgusį jungą,
jų pečius lenkusią kartį,
jų nuožmaus prievaizdo lazdą.
Izaijo 9, 3
Toliau esančiose dar keliose eilutėse paaiškinta, kaip tai vysta.
5 eilutėje:
„Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“.
Yra labai sunkių žmonių, o mes, krikščionys, dažnai jaučiamės pašaukti jiems padėti, nes jie atrodo bejėgiai. Tačiau šie žmonės yra nepataisomi egoistai, kurie netgi naudoja savo bejėgiškumą, kad manipuliuotų žmonėmis siekdami savo valios. Nė nesitikėk iš jų nuoširdžios padėkos. Žinoma, jie yra labai sužeisti, tačiau jie slepia tikrąją žalą po begaline savimeile. Jie viską priima asmeniškai. Kiti žmonės nuolat padaro kažką netinkamai ir beveik mirtinai pakenkia tokiam asmeniui. Jūs apgailestaujate. Bet tada esate įstrigę ir turite daryti tai, ko nori jie. Jei atsuki ausį, jie nuolat ateina ir verkia. Bet visi mūsų geri patarimai yra veltui, nes jie niekada nepasimoko, jie yra tarsi sustabarėję.
Jie reikalauja iš mūsų kantrybės ir gailestingumo bei nuolatinio atleidimo ir mus taip išsiurbia, kad palūžtame. Jėzus nenori, kad būtume tokių žmonių rankose. JIS yra patarėjas, ramybės kunigaikštis ir galingasis Dievas. Jis nori išlaisvinti.
Kiti sunkūs žmonės gali būti sutuoktinis, vaikai, tėvai, teta, draugas, kolegos ir draugai, vadovas ar kas nors kitas. Jie paverčia mūsų gyvenimą beveik pragaru ir reikalauja mūsų krikščioniškos užuojautos, kantrybės, energijos ir pagalbos. Ir vis dėlto jūs negalite jiems padėti, nes mums patiems vis blogėja ir blogėja.
Jėzus nori, kad mes rastume ramybę. JIS nenori tokių prisirišimų. Net ir santuoka skirta tam, kad rastume ramybę, o ne paragautume pragaro.
Konkretus sprendimas visada unikalus. Jei pripažinome esant šią problemą, JIS nori mus sutvirtinti, jog galėtume pasakyti „Ne“. Mes neturime visada vaidinti „krikščionių“. JIS nori mums suteikti ramybę: mes turime rasti vietą ir laiką, kai esame vieni su Viešpačiu ir galime prisipildyti. JIS suteikia idėjų, paguodžia, suteikia drąsos.
Jis prisiima mūsų atsakomybę. Šiandien pamaniau: tiek daug dalykų slegia mano silpnus pečius, kaip man visa tai panešti! Tada Jis man atsakė: „Aš nešu tave ant savo pečių.“ Taip, Jam tai lengva! JIS perima ir neša mano rūpesčius, o aš Juo patikiu. JIS paima rūpesčius ir dėl kitų, sunkių žmonių. Net jei jiems ir pakenkiu, Jis prisiima atsakomybę už šį asmenį ir juo rūpinasi, o aš esu laisvas. Kokia gera ši laisvė!!! Tada galima iš tikrųjų giliai įkvėpti… Ačiū, Jėzau!
Jėzau, Tu esi mano didysis išlaisvintojas! Dėkoju!!! Tu išlaisvinai mane nuo darbo prakeikimo, nuo begalinio streso. Tu išlaisvinai mane nuo sunkių žmonių, kurie mane slegia. Ačiū, Tu pakeli mano sielą iš dulkių! Ačiū, Tu sulaužei mano pečius slėgusį sunkų jungą! O, Viešpatie, kaip gerai!