Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai! Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.
Jokūbo laiškas 1, 16.
Kai vaikai dar buvo maži, palikdavau degti mažą lemputę, kad šie galėtų gerai užmigti. Taip pat koridoriuje palikdavau mažą lemputę, kad naktimis nebūtų taip tamsu, jeigu jiems reikėtų eiti į tualetą. Tamsa mažiems vaikams kartais būna gąsdinanti, kupina pavojų. Taigi net ir maža švieselė atneša saugumo bei vilties.
Daug daugiau saugumo ir vilties suteikia mums Tėvas danguje, šviesos Tevas, esantis be jokių tamsumų ir šešėlių! Tai tiesiog tobula!
Šviesos Tėvas apšvies mus, paims mus ant rankų, įveiks mūsų naktį ir tamsybes. Tegul JIS auga mūsų širdyse ir gyvenimuose, tegul JO šviesa šviečia!!
Kaip gerai, kad JIS nesikeičia kaip oras. Mes, žmonės, esam truputį priklausomi nuo savo nuotaikų, o JIS – ne. Kartais mes esam džiaugsmingi, kartais – prislėgti; JIS – ne. Kartais mes sakom Taip, o kitą dieną – Ne. Mes esam nenuspėjami, o JIS – ne. Kaip gera mums turėti tokį Dievą! Jei jau kartą JIS ištarė mums Taip, tai galioja visai amžinybei! JIS niekuomet nebepakeis Savo nuomonės!
JIS – visų gerų dovanų davėjas. JIS žino, dovanomis gali būti piktnaudžiaujama. Vis dėlto šito JIS visai nesibaimina ir patiki mums labai daug. JIS dovanoja mums Savo malonę. Atleidimą. Ramybę ir džiaugsmą. Savo dovanas, Dvasios dovanas JIS patiki mums.
Mes neturime leistis suklaidinami netinkamo dovanų panaudojimo, bet turėtume eiti toliau, ir atviromis širdimis ieškoti bei melsti daugiau JO dovanų. Nejau mums prašant duonos, JIS duos mums akmenį? Nejau pakiš gyvatę, jeigu norėsime žuvies?
Vaivorykštė yra „dangiškas atradimas”, kurį Dievas įdeda debesyse kaip taikos tarp Dievo ir žmogaus ženklą. Vieni piktnaudžiauja šiuo ženklu naudodami jį savo seksualiniams polinkiams, o kai kurie šiaip jaučia antipatiją vaivorykštei. Bet mes visvien ir toliau turėtume dėkoti Dievui už šį ženklą ir džiaugtis, kuomet pamatome ją tarp debesų!
Taip pat turėtume būti atviri Dvasios dovanoms ir jas atsakingai panaudoti. Tikrai, jomis dažnai būna piktnaudžiaujama; – Dievas tai turi omenyje. Palaiminimas didesnis negu praradimas.
Mes turėtume ir toliau ieškoti Dievo dovanų, JO malonė nesibaigia! JIS dovanoja taip mielai! Nes JIS yra mūsų Tėvas, tiek žvaigždžių, tiek mūsų Tėvas. – Šviesos Tėvas.
Dėkoju, Tėve danguje! Tu labai mumis rupiniesi ir apdovanoji mus visais įmanomais, gražiais dalykais, ačiū! Norėčiau priimti Tavo dovanas atvira ir dėkinga širdimi. Man reikia Tavosios malonės!!